Seimas antradienį atmetė Teisingumo ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo.
„Nepaisant didelio visuomenės palaikymo vyro ir moters partnerystei, pasiūlymas, kuris užtikrintų dešimčių tūkstančių Lietuvos porų ir jų vaikų teisių apsaugą, buvo atmestas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyva“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.
„Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų – 84 proc. – palaiko vyro ir moters partnerystės įteisinimą. Todėl galima tik apgailestauti, kad Seimo nariai neatsižvelgė į žmonių norus ir lūkesčius dėl šio klausimo. Dėl tokio Seimo narių sprendimo Lietuva ir toliau bus viena iš nedaugelio Europos Sąjungoje valstybių, kur nėra ginamos nesusituokus gyvenančių moterų ir jų vaikų teisės“, – apgailestavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo spaudai, 2015 m. vasarą visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo. 84 proc. žmonių pažymėjo, kad jie pritaria civilinei partnerystei tarp vyro ir moters. Jai nepritarė 13 proc. respondentų, dar 3 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
J. Bernatonis aiškino, kad Teisingumo ministerijos projektas dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo buvo parengtas atsižvelgiant į XVI-osios Vyriausybės programą, kur sakoma, kad neatsižvelgiant į pasirinktą gyvenimo modelį būtų vienodai užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, tinkamas pareigų vykdymas, jų turtinių interesų apsauga, vaikų gerovė ir teisių gynimas.
„Teisingumo ministerijos projektu buvo siūlomos nuostatos, kurios turėjo saugoti partnerių vaikų teises. Buvo siūloma įstatyme įtvirtinti tėvystės prezumpciją, taikomą partnerystės teisiniuose santykiuose tais atvejais, jeigu partneriai išviešino partnerystę. Tai reikštų, kad partneriams gimusio vaiko kilmė iš tėvo pusės būtų nustatoma taip, kaip ir santuokos atveju – supaprastinta tvarka. Visais atvejais dalijant turtą turėjo būti atsižvelgiama į partnerių nepilnamečių vaikų interesus.
Projektu buvo nustatoma bendra taisyklė, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat buvo siūloma įtvirtinti, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Vyriausybės patvirtintame projekte taip pat buvo įtvirtinta galimybė, atsižvelgiant į silpnesnio partnerio (o juo dažniausiai būna moterys) interesus, kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš kito partnerio, jeigu partnerystė nutrūksta. Taip pat buvo išspręsta praktikoje kylanti su paveldėjimu susijusi problema mirus vienam partneriui. Tuomet mirusio partnerio turtą pergyvenęs partneris paveldėtų pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. Abiems partneriams buvo numatyta galimybė susitarti ir dėl kitokių paveldėjimo taisyklių, kiek tai leidžia galiojantis teisinis reguliavimas.
Parengtu projektu taip pat buvo siekiama užpildyti teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad šiuo metu 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos institutas nėra galiojantis. Šiuo projektu taip pat buvo įgyvendinama iš Konstitucijos kylanti valstybės pareiga sureguliuoti šeiminius santykius taip, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų ar įvaikių.
2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 150,5 tūkst. asmenų Lietuvoje gyveno nesusituokę (maždaug 75 tūkst. porų). Tokius oficialius duomenis pateikė Statistikos departamentas. Specialistų skaičiavimais, dabar tokių porų gali būti per 100 tūkst.“, – teigiama TM pranešime spaudai.
KK inf.
