Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė tęsia kovą už išlikimą ir kategoriškai prieštarauja prieš Vilniaus miesto savivaldybės siekį šią mokyklą prijungti prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos. Moksleiviai, jų tėvai ir visuomenės veikėjai nuolat rengia protesto akcijas ir siekia apginti savo mokyklą, kuri sekančiais metais švęstų savo veiklos septyniasdešimtmetį.
Šį kartą devintokų iniciatyva buvo surengta protesto akcija „Mokykla-mūsų namai !“. Renginį sudarė keli etapai. Iš pradžių vyko protesto mitingas. Jo metu moksleiviai rašė laišką Vilniaus merui Remigijui Šimašiui. Jame prašoma Mero gerbti moksleivių teisę patiems pasirinkti savo švietimo įstaigą, leisti jiems mokytis mylimoje Vilniaus Senamiesčio mokykloje, kuri yra jų namai. Niekuo nenusileido ir pradinukai, kurie piešė savo mokyklą.
Protesto akciją vedė žinomas visuomenės veikėjas, istorikas ir pedagogas Žilvinas Radavičius, 8 A klasės moksleivis Erikas Maksimovas.
Žilvinas Radavičius sakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdantieji konservatoriai su liberalais pasisako už pustuščių mokyklų jungimą ekonominiais tikslais, tačiau niekas nekelia viešumon net keturių rusiškų mokyklų, kurios yra perpildytos, klausimo. Siekiant pagerinti ten besimokančio jaunimo švietimo efektyvumą, dalį ten besimokančių moksleivių būtų galima perkelti mokytis į Vilniaus Senamiesčio mokyklą.
Išgirdome ir miesto Mero Remigijaus Šimašiaus nuomonę, kad besiplečiančiam Vilniui nuolat reikės vietos mokyklose pradinukams. Lietuviškas pradines klases galite atidaryti ir pas mus, mes sutinkame būti lietuviška mokykla su keliomis rusiškomis klasėmis juo labiau, kad mūsų mokykloje vaikai auklėjami patriotizmo Lietuvai dvasia, o mano ir kitų pedagogų dėka vaikų asmenybę taip pat nuolat padėjo ir padeda formuoti eilė iškilių žmonių bei organizacijų: žinomas aktorius Tomas Vaisieta, disidentė Nijolė Sadūnaitė, Jungtinių tautų Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos technikos biblioteka ir kt.
Žilvinas Radavičius stebėjosi, kad ranką reorganizuoti mūsų mokyklą pakėlė ir konservatoriai, kurie eilę metų taip pat padėjo sėkmingai pilietiškai auklėti mūsų vaikus…
Už Vilniaus Senamiesčio mokyklos išsaugojimą nuoširdžiai pasisakė ir renginyje dalyvavę miesto tarybos nariai- Auksė Kontrimienė, Romualda Poševeckaja, Aleksandr Fiodorov, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tautinių bendrijų ir religijų visuomeninės komisijos pirmininkas Georgios Macukatov, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Tatjana Michniova, žinoma visuomenės veikėja Liudmila Riabenko, mokyklos Tėvų komiteto narė Oksana Smailienė, laišką Merui perskaitė 9 A klasės moksleivė Laura Baranovskaja.
„Nuoširdžiai palaikome Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės apsisprendimo teisę likti savo mokykloje, tačiau mūsų balsų gali nepakakti prieš valdančiąją daugumą. Tačiau ir jie yra žmonės, todėl tikėkime, kad jie išgirs jūsų nuomonę ir neuždarys mokyklos. Nors ir laiko iki vasario 01 dienos liko labai nedaug, ieškokite kontakto ir su jais‘‘- sakė Vilniaus miesto tarybos narė Auksė Kontrimienė.
Tėvų komiteto atstovė Oksana Smailienė teigė, kad mūsų vaikai tai ne žaisliukai valdžios pareigūnų rankose. Pareiškė pasitikėjimą mokytojais ir patvirtino savo bei vaikų nenorą prarasti Vilniaus Senamiesčio mokyklą.
Moksleiviai, jų tėvai, mokytojai ir visuomenės veikėjai yra nusiteikę kovoti už Vilniaus Senamiesčio mokyklos išlikimą iki pergalės nepaisant, kad sostinę valdantieji konservatoriai su liberalais neduoda tam jokių vilčių.
Vilniaus Senamiesčio mokyklai neabejingi ir kiti Lietuvoje bei užsienyje žinomi asmenys. Tarp jų prof. Adas Jakubauskas ir pirmasis Vilniaus meras po šalies nepriklausomybės atkūrimo Valentinas Šapalas.
„Visokeriopai remiu daugiatautės Vilniaus Senamieščio mokyklos norą išlikti, išsaugoti savo tapatybę, savo veidą. Dažnai esu kviečiamas į šios mokyklos renginius, kurie skatina pilietiškumo ir moko vaikus būti savo valstybės Lietuvos patriotais. Būtų labai neteisinga, kad mokinių ugdymo procesas būtų pakeistas šią mokyklą sujungus su kita, yra pavojus, kad tuomet gali pasikeisti mokymo kokybė, vaikų dorovinis ir patriotinis auklėjimas. Pažįstu čia dirbantį Žilviną Radavičių, iškilų pedagogą, kuris savo auklėtiniams skiepija meilę Tėvynei. Linkiu stiprybės mokyklos bendruomenei kovoje už tiesą ir mokinių interesus“ – pareiškia Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Pasaulio Krymo totorių Kongreso Vykdomojo komiteto generalinio sekretoriaus pavaduotojas Prof. dr. Adas Jakubauskas.
Pirmasis Vilniaus meras Valentinas Šapalas išreiškė apgailestavimą dėl sostinės valdžios planų reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą. Jo nuomone Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla turi būti jungiama prie Vilniaus Senamiesčio mokyklos o ne atvirkščiai.
Antroje protesto vakaronės dalyje vyko koncertas. Pianinu skambino Tarptautinio konkurso Prancūzijoje diplomantė, kompozitorė Lidija Koroliova, dainavo solistas Michailas Maslovskij, rusų estrados žvaigždė Lietuvoje Oleg Mozarskij. Eiles skaitė žinoma poetė Galina Ivanova.
Kultūros žmonės taip pat išreiškė savo nuoskaudą dėl ketinamos reorganizuoti mokyklos, palinkėjo sėkmės kovoje už išlikimą.
Vakaronės pabaigoje svečiai buvo pavaišinti saldumynais ir kava, o vaikams surengta diskoteka.
Vilniaus Senamiesčio mokyklos kova už būvį tęsiasi: vasario 01 dieną prie Vilniaus miesto savivaldybės bus surengtas protesto piketas prieš šios mokyklos likvidavimą nepaisant, kad visuomenė tam prieštarauja. Tai jau antra protesto prie savivaldybės akcija. Pirmoji vyko sausio 11 dieną. Nepaisant, kad savo nuomonės išreikšti susirinko beveik 100 žmonių, niekas iš valdančiosios daugumos neišėjo susitikti su žmonėmis.
Piketuotojus aplankė tik sostinės vicemeras Gintautas Paluckas, savivaldybės tarybos narės Auksė Kontrimienė, Romualda Poševeckaja ir kt.
Įžeidžia valdžios pareigūnų skubėjimas uždaryti mokyklą, nenoras sėsti prie derybų stalo ir rasti geriausią sprendimą. „Sprendimas jau priimtas“- sako Vilniaus miesto savivaldybės valdžios atstovai.
Vilniaus Senamiesčio bendruomenės atstovai, visuomenės veikėjai pagalbos kreipėsi į Prezidentę, Vyriausybę, Seimą. Visi, tarsi susitarę, pareiškė, kad savivaldai duotos tiek didelės teisės, kad tam negali paprieštarauti net pačios aukščiausios valdžios įstaigos. Esą taip sutvarkyta Lietuvos administracijos sistema, kad jeigu pasijusi savivaldybės ar kitos įstaigos tarnautojų nuskriaustas, tai niekas tavęs neužtars: „O ko jūs tikitės? Lietuva -demokratinė valstybė. Išsirinkote konservatorius su liberalais, tai ir kentėkite dabar iki sekančių rinkimų, kurie vyks tik po dviejų metų…“ – pareiškė vienas valdininkas Seime.
2016 m. gruodžio 5 dieną Vilniaus Senamiesčio mokyklos Tėvų komitetas Merui Remigijui Šimašiui pristatė peticiją dėl plano reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, ją prijungiant prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos: „Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau tekste – „2016-03-23 sprendimas“) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (toliau tekste – „Pertvarkos bendrasis planas“), kuriame įtvirtinta, kad:
– „Esminiai tiksliniai Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai įvyko 2015 metais. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo <..> į pagrindines mokyklas pertvarkytos Vilniaus „Ateities“, Vilniaus Aleksandro Puškino, Vilniaus centro, Vilniaus Fabijoniškių, Vilniaus Lazdynų, Vilniaus Levo Karsavino, Vilniaus Naujamiesčio, Vilniaus Senamiesčio, Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos“.
– Savivaldybės mokyklos 2015–2016 mokslo metais įgyvendina: <…> priešmokyklinio ugdymo programą“, tarp kurių ir Vilniaus Senamiesčio mokykla.
– „Mokinių skaičius kai kuriose seniūnijose nėra proporcingas seniūnijos gyventojų skaičiui. 2015-2016 mokslo metais daugiausiai mokinių mokosi Senamiesčio, Šeškinės, Žirmūnų ir Naujamiesčio seniūnijų Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose. Šiose seniūnijose yra didžiausias įvairių tipų ir mokomųjų kalbų Savivaldybės mokyklų, įgyvendinančių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, tinklas. Mažiausiai mokinių mokosi Rasų, Panerių ir Grigiškių seniūnijų Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose“.
– Senamiesčio „Seniūnijoje 2015–2016 mokslo metais veikia 10 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų: 1 pradinė mokykla, įgyvendinanti pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, 3 progimnazijos, įgyvendinančios pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį lietuvių mokomąja kalba, 1 pagrindinė mokykla įgyvendinanti priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas rusų mokomąja kalba, 3 gimnazijos, įgyvendinančios pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir akredituotą vidurinio ugdymo programas lietuvių mokomąja kalba, 1 gimnazija, vykdanti pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo programas lenkų mokomąja kalba, ir 1 keturmetė gimnazija suaugusiems asmenims lietuvių mokomąja kalba.“
– „2005–2015 metais, keičiantis mokinių skaičiui, į progimnazijas buvo pertvarkytos Vilniaus Petro Vileišio ir Antano Vienuolio pagrindinės mokyklos, į gimnaziją – Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinė mokykla, į pagrindinę mokyklą – Vilniaus Senamiesčio vidurinė mokykla.“
– Pertvarkos bendrojo plano 1 priedo III skyriaus 5 punkte numatyta, kad nuspręsta dėl reorganizavimo būdo – „reorganizuoti mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.“ Reorganizavimo motyvai įvardinti kaip „Mokinių skaičiaus mažėjimas mokykloje“. Be to, pastarajame punkte numatyta, kad „Reorganizavimo tikslas – užtikrinti tinkamą mokymo kokybę, efektyviai panaudojant patalpas. Mokiniams užtikrinamas mokslo tęstinumas po reorganizacijos veikiančioje jungtinėje mokykloje“.
Pertvarkymo bendrasis planas 2016-03-23 sprendimu buvo patvirtintas pakeičiant plano veiksmą, susijusį su Vilniaus Senamiesčio mokyklos pertvarkymu. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvams buvo žinoma, kad bus reorganizuojama Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla, ją pajungiant prie Vilniaus Senamiesčio mokyklos. Toks strateginis veiksmas neprieštaravo ir nepažeidė Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvų lūkesčių. Tačiau be viešo svarstymo ir aptarimo 2016-03-23 sprendimu patvirtinus priešingą sprendimą, iš esmės pažeidžiami Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių ir jų tėvų interesai.
Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvų bendruomenė pareiškia, kad iš esmės NEPRITARIA SKUBOTAM, BE APTARIMO SU VISUOMENE PATVIRTINTAM Pertvarkymo bendrajam PLANUI, kuriuo nuspręsta PRIJUNGTI VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLĄ PRIE VILNIAUS LIEPKALNIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS, dėl šioje peticijoje išdėstytų pagrindų.
1. Teisė į mokslą yra konstitucinė teisė, kuri užtikrinama visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės, gimtosios kalbos ar kitų savybių. Vilniaus Senamiesčio mokykla priklauso Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklui. Vilniaus Senamiesčio mokykla nuo 2001 metų ugdymą užtikrina rusų ir lietuvių mokamosiomis kalbomis. Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Senamiesčio mokykla yra vienintelė bendrąjį lavinimą organizuojanti rusų kalbą Vilniaus miesto Senamiesčio (Užupio) seniūnijoje. Todėl Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvams itin svarbūs bet kokie su Vilniaus Senamiesčio mokyklos pertvarkymu susiję klausimai, ypač kai jie priimami skubota tvarka, nevertinant konkrečios bendruomenės poreikių. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokiniai yra rusakalbių šeimų vaikai, todėl jų tėvai, parinkdami ugdymo įstaigą, turėjo lūkesčius ne tik užtikrinti kokybišką mokslą ir saugią mokymosi aplinką, tačiau tuo pačiu išsaugoti šeimos tradicijas ir tautinį identitetą.
2. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvams esminę reikšmę parenkant vaikams ugdymo įstaigą turėjo šie kriterijai:
– galimybė vaikus lavinti rusų kalba,
– mokyklos veiklos vieta,
– mokymo kokybė,
– pedagogų asmenybės,
– mokyklos turima infrastruktūra,
– asmuo, vadovaujantis pedagogų kolektyvui ir organizuojantis įstaigos veiklą.
3. Mokykla įsteigta 1947 metais. Po 2015 m. reorganizacijos tapusi Vilniaus Senamiesčio mokykla), todėl turi gilias ugdymo tradicijas, pritaikytas prie šiuolaikinio ugdymo metodų. Ne vieno mokinio tėvai taip pat yra baigę Vilniaus Senamiesčio mokyklą, todėl objektyviai gali įvertinti tiek mokymo kokybę, tiek fizinę aplinką, tiek mokyklos lokalizaciją, tiek vaikų galimybę mokyklą pasiekti pėsčiomis.
4. Pertvarkymo bendrajame plane nurodoma, kad sprendimas prijungti Vilniaus Senamiesčio mokyklą prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos yra nulemtas mažėjančio mokinių skaičiaus. Tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi mokinių skaičiaus sumažėjimą lėmė tai, kad 2015 metais Vilniaus Senamiesčio vidurinė mokykla buvo reorganizuota į pagrindinį ugdymą teikiančią įstaigą –Vilniaus Senamiesčio mokyklą. Tokiu būdu mokyklos steigėjo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu ir buvo sumažintas mokyklos mokinių bendrasis skaičius, kuriuo dabar remiamasi pagrindžiant Pertvarkymo bendrojo plano sprendinį dėl Vilniaus Senamiesčio mokyklos pakartotinio reorganizavimo iš esmės šią mokyklą panaikinant.
Tokiu būdu daroma išvada, kad sistemingais veiksmais siekiama iš bendrojo lavinimo mokyklų tinklo eliminuoti tautinių mažumų politikos plėtrą įgyvendinančią įstaigą. Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Senamiesčio mokykla yra vienintelė mokykla, vykdanti mokymą rusų kalba Vilniaus miesto Senamiesčio (Užupio) seniūnijoje.
5. Būtina pažymėti, kad 2016-03-23 sprendimas patvirtinti Pertvarkymo bendrąjį planą priimtas skubotai, neįvertinus patvirtinto plano ateities perspektyvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Šilalienė 2016 m. balandžio 19 d, įsakymu Nr. A30-1102 „Dėl pritarimo Vilniaus Senamiesčio mokyklos 2016-2020 metų strateginiam planui“ pritarė Vilniaus Senamiesčio mokyklos 2016-2020 metų strateginiam planui, kuriame užfiksuoti planai didinti mokinių skaičių atsižvelgiant į objektyvius ekonominius kriterijus, tokius kaip Vilniaus miesto plotų, tame tarpe Užupio seniūnijos ir Senamiesčiui artimų seniūnijų, kaip Naujamiesčio) užstatymo gyvenamaisiais namais, kas lemtų mokinių skaičiaus didėjimą. Be to, Vilniaus Senamiesčio mokyklos strateginiame plane yra nurodomas siekis 2017 metais atidaryti naują priešmokyklinio ugdymo grupę. Todėl nėra suprantama, kokiu būdu Vilniaus Senamiesčio mokyklai keliamas uždavinys siekti strateginiame plane užsibrėžtų tikslų, kai Pertvarkymo bendrajame plane yra numatytas Vilniaus Senamiesčio mokyklos prijungimas prie kitos mokyklos.
6. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvų bendruomenei kelia nerimą faktas, kad sprendimai, susiję su Vilniaus Senamiesčio mokykla priimti neatsiklausiant mokinių tėvų nuomonės, tikėtina dėl bendradarbiavimo stokos tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, mokyklų ir kitų su ugdymu susijusių įstaigų.
7. Atkreipiame dėmesį, kad Vilniaus Senamiesčio mokykla nuolatos vykdo infrastruktūros atnaujinimą, gerina mokymosi aplinką. Vilniaus Senamiesčio mokyklos patikėjimo teise valdomame pastate veikia privati „VIMS-International Meridian school“, kuri investuoja į viso mokyklos pastato geros būklės palaikymą. Tokiu būdu bendradarbiaudamos mokyklos kuria mokiniams draugišką aplinką. Įvykdžius reorganizaciją pagal 2016-03-23 sprendimu patvirtintą Pertvarkymo bendrąjį planą, tikėtina bus pažeisti ir nurodytos privačios mokyklos interesai, kas gali lemti tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė turės atlyginti žalą, kadangi privati mokykla turi teisėtus lūkesčius mokyklos pastatu naudotis iki 2018 metų.
8. Pertvarkymo plano 3 priedo „Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių vežiojimo 2016–2020 metais užtikrinimo planas“ (toliau tekste – „Vežiojimo planas“) II skyriuje „Esamos būklės analizė“ nurodoma, kad „Mokinių atvykimo į mokyklą problemos aktualumą lemia ir tai, kad Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos nėra sukoncentruotos vienoje vietoje. Įvairių tipų ir mokomųjų kalbų mokyklos yra paskirstytos po visą miesto teritoriją ir veikia kiekvienoje seniūnijoje. Mokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys Antakalnio (Dvarčionys), Fabijoniškių, Grigiškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Naujininkų (Salininkuose), Naujosios Vilnios (Pavilnys), Panerių, Pašilaičių, Pilaitės, Senamiesčio (Užupis), Šeškinės, Šnipiškių, Verkių (Baltupiai, Balsiai, Jeruzalė) Vilkpėdės, Rasų (Liepkalnis, Filaretai) Viršuliškių, Žirmūnų ir Žvėryno seniūnijose, gali rinktis artimiausią ugdymo pradinio ir (ar) pagrindinio programą vykdančią mokyklą, įsikūrusią toje pačioje seniūnijoje. Dalis mokinių į šias mokyklas gali ateiti pėsčiomis (ŠVIS duomenimis, į Savivaldybės mokyklas nepavežama kasmet vidutiniškai apie 95 proc. mokinių).“
Tačiau šiame Vežiojimo plane nėra nurodoma, kaip bus sprendžiamas mokinių vežiojimo klausimas, kai Vilniaus Senamiesčio mokykla bus prijungta prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos. Pažymime, kad didžioji dalis Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių šią mokyklą pasiekia pėsčiomis. Būtent mokyklos buvimas šalia vaikų gyvenamųjų vietų yra viena iš pagrindinių priežasčių lėmusių daugelio mokinių tėvų apsisprendimą savo vaikus ugdyti būtent Vilniaus Senamiesčio mokykloje. Akivaizdu, kad Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinius perkėlus į Vilniaus Liepkalnio pagrindinę mokyklą, tėvai susidurs su dideliais iššūkiais, sprendžiant klausimą, kaip užtikrinti saugią vaikų kelionę į mokyklą. Esminis skirtumas sprendžiant saugumo klausimą yra faktas, kad šiuo metu Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokiniai mokyklą pasiekia pėsčiomis, tuo tarpu kelionės autobusu vertintinos kaip didesnė rizika vaikų saugumui. Tokiu būdu tikėtina, kad po mokyklos reorganizavimo didžioji mokinių dalis bus priversti ieškoti kitų bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų.
9. Atkreiptinas dėmesys ir socialiai jautriausią Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių dalį, t. y. mokinius, kurie yra socialiai remtini. Tokių mokinių skaičius Vilniaus Senamiesčio mokykloje yra 63. Jeigu Vilniaus Senamiesčio mokykla bus perkelta į kitas patalpas, šie 63 mokiniai tikėtina negalės lankyti mokyklos, esančios už beveik 2 kilometrų nuo jų gyvenamųjų vietų, nes jų šeimos neturės finansinių galimybių organizuoti vaikų vežimą į mokyklą. Tuo tarpu vaikų kelionė pėsčiomis du kilometrus gatvėmis, kuriose intensyvus transporto priemonių eismas yra itin nesaugus. Būtina įvertinti faktą, kad nesaugi kelionė į mokyklą po pertvarkymo taptų daugiau kaip 200 mokinių, tarp kurių būtų ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
10. Svarbu paminėti, kad Vilniaus Senamiesčio mokykloje mokosi 26 specialiuosius poreikius turintys vaikai, iš kurių septyniems yra konstatuotas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Šiems vaikams ugdymosi aplinka turi esminę reikšmę, kadangi jiems svarbi patikima ir saugi aplinka. Bet kokie mokymosi vietos pakeitimai gali lemti ugdymosi rezultatų pablogėjimą.
11. Vilniaus Senamiesčio mokyklos galimybės priimti daugiau mokinių yra ženkliai didesnės, t.y. Pertvarkymo bendrajame plane užfiksuota, kad Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos projektinis pajėgumas yra 384 mokinių ugdymas, kai tuo tarpu Vilniaus Senamiesčio mokyklos – ne mažesnis nei 500 mokinių ugdymas. Suprantama, kad pakeitus Vilniaus Senamiesčio mokyklos nuostatus, šioje mokykloje galėtų būti vykdomas ugdymas ir lenkų mokomąja kalba. Tačiau galimi ir kiti variantai. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvų bendruomenė yra susirūpinusi savo vaikų ugdymo ateitimi. Tuo atveju, jeigu nebus pakeistas 2016-03-23 sprendimu patvirtintas Pertvarkymo bendrasis planas, didžiajai daliai mokinių tėvų iškils būtinybė savo vaikams ieškoti kitų mokymosi įstaigų. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvams yra nesuprantama, kodėl Vilniaus Senamiesčio mokyklos ir Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos pertvarkymui pasirinktas būtent reorganizavimo būdas, nesvarstant kitų galimų pertvarkos variantų. Akivaizdu, kad Vilniaus Senamiesčio mokyklos galimybės priimti daugiau mokinių yra ženkliai didesnis, t.y. Pertvarkymo bendrajame plane užfiksuota, kad Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos projektinis pajėgumas yra 384 mokinių ugdymas, kai tuo tarpu Vilniaus Senamiesčio mokyklos – ne mažesnis nei 500 mokinių ugdymas. Suprantama, kad pakeitus Vilniaus Senamiesčio mokyklos nuostatus, šioje mokykloje galėtų būti vykdomas ugdymas ir lenkų mokomąja kalba. Tačiau galimi ir kiti variantai. Daroma išvada, kad yra labai įvairių pertvarkymo būdų, tačiau be jokio svarstymo ir analizės buvo pasirinktas tikėtina toks būdas, kuris tenkintų ne viešąjį interesą, o privačius suinteresuotų asmenų interesus, paneigiant tautinių mažumų konstitucines teises Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aukščiau nurodyti pagrindai yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, numatant vykdyti Vilniaus Senamiesčio mokyklos veiklos stebėseną iki 2020 metų, tame tarpe, bet tuo neapsiribojant, išsiaiškinant Vilniaus miesto Senamiesčio (Užupio) ir aplinkinių seniūnijų poreikį jų teritorijoje turėti bent vieną mokyklą, kurios mokymą vykdytų rusų kalba.
Remiantis išdėstytu, Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių tėvų bendruomenė PRAŠO:
– atidėti Vilniaus Senamiesčio mokyklos reorganizavimo procesą, pakeičiant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą;
– svarstyti iš naujo skubotai, nediskutavus su bendruomene priimtą sprendimą.
Dauguma moksleivių ir jų tėvų atsisako jungtis prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos nuo 2017/2018 mokslo metų ir reikalauja, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba rastų būdą jų vaikams likti mokytis Vilniaus Senamiesčio mokykloje.
