Kodėl atsirado Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, pagal kurias turėjo būti sumažinta Rusijos TV programų (t.y. programų ne ES oficialia kalba) retransliacija nuo 30 proc. iki 10 proc., o vėliau, Seimui atmetus šį įstatymo projektą, pateiktas analogiškas įstatymo projektas, tik per kitą prizmę – bausti (rusiškų TV programų) retransliatorius milžiniškomis piniginėmis baudomis „už karo propagandą“? (Tokiu atveju, esant politiniam spaudimui ir sprendimui, galima apskritai bet kurį retransliuotoją, retransliuojantį rusiškas programas, Lietuvoje finansiškai sužlugdyti. Šis įstatymo projektas bus svarstomas Seime pavasarį).
Visus taškus ant „i“ iš esmės sudėliojo Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, kuris gruodžio mėnesį buvo tapęs sisteminių žiniasklaidos informavimo priemonių centrine figūra ir pagrindiniu pašnekovu: „Maždaug apie 14 proc. Lietuvos gyventojų nuolatos žiūri rusiškos propagandos televizijos kanalus. Norint laimėti daugumą parlamente gali pakakti ir 200 tūkstančių balsų. Tai reiškia, kad Rusija nuolat turi savo elektoratą Lietuvoje, kuris net nesąmoningai yra veikiamos propagandos ir atstovauja jos interesams“.
Taigi, štai, kur visa šitų draudimų esmė: 2016-ųjų Seimo rinkimai. Tiksliau, bloga nuojauta, kad po visų šitų perversmininkų rėmimo Kijeve, sankcijų Rusijai, kurios „neatsisuko prieš Lietuvą“ (pvz., kai kurių gamyklų darbuotojai yra net išleisti neribotam laikui neapmokamų atostogų, tačiau to negalima viešinti, nes „viskas pas mus yra gerai, sankcijos Lietuvai įtakos neturėjo“), tauta, esanti „budinčiame režime“ savo viduje, atėjusi prie balsavimo urnų gali pareikšti visai kitą nuomonę, ir ta nuomonė nebūtinai gali sutapti su dabartine oficialia valstybine propagandine.
Tiesą sakant, tikrai nemanau, kad draudimais bus pasiekta norimų rezultatų. Štai tik viena, kaip galėčiau pavadinti, „buitinė blic apklausa“ – ką sužinojau ta tema iš pokalbių su žmonėmis turguje, parduotuvėse, kalbantis su teisininkais, kirpėjais ir kitais. Net nustebau, nes tik keli sakė žiūrintys televizorių, tačiau absoliuti dauguma pareiškė arba neturintys apskritai televizoriaus, arba jo net neįjungiantys, o „viską, ką nori pasižiūrėti, pasižiūri per internetą“.
Taigi, nežinia, kokią statistiką prieš mėnesį paskelbė Lietuvos ambasadorius JAV Ž.Pavilionis – ar į tuos 14 proc., kurie žiūri rusiškas programas, įeina ir žiūrintys rusiškas programas per internetą? Jeigu ne, tuomet procentas realiai yra kur kas didesnis.
Be to, šios įstatymo pataisos, kuriomis norima apriboti rusiškų programų retransliaciją per televiziją, tiems, kurie ir anksčiau žiūrėjo tas rusiškas programas (didelė dalis, beje, filmus), jų žiūrėti neuždraus – tiesiog žmonės, žiūrėję tas rusiškas programas per TV, nuo šiol žiūrės per internetą, arba nusipirks „išmaniuosius“ televizorius ir atitinkamus priedėlius, ir toliau žiūrės tas programas per televizorių (tik transliacija bus ne per retransliuotoją, o internetu). Tiesa, tik šiuo atveju gerą pelną gaus „išmaniųjų“ televizorių pardavėjai.
Taigi, informacinio „geto“ Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis padaryti visgi nepavyks. Todėl kyla kitas su tuo susijęs klausimas: ar po rusiškų programų uždraudimo per TV seks ir interneto uždraudimas?
Beje, paradoksas yra tai, kad rusiškus kanalus nori uždrausti tie, kurie tų kanalų net nežiūri, o tų, kurie žiūri, nuomonės neatsiklausė. Tačiau gal, prieš draudžiant, reikėtų išsiaiškinti, o kas lemia tai, kad žmonės vis dažniau išjungia savo televizorius ir tik nuo jų nuvalo dulkes, ir pereina prie programų žiūrėjimo internetu? Galiu spėti, kad pagrindiniai atsakymai būtų tokie: buka propaganda, brukama per valstybinę bei komercines Lietuvoje transliuojamas TV, bei laidų kokybė ir jų turinys. Iš vienos pusės Lietuvos gyventojui brukama (labai bukai) anti-rusiška propaganda, iš kitos pusės, kažkodėl turime būtinai visi žinoti, kad, pvz., Natalija Bunkė priaugo penkis kilogramus, Oksana Pikul – jau ketvirtą mėnesį nėščia, o šokių projekto žvaigždė „nei vyras, nei moteris“ pasidarė plastinę operaciją, nes „nepatiko nosis“.
Kai tokios „naujienos“ tik ir brukamos mūsų žiniasklaidoje, neverta stebėtis, kad vis daugiau ir daugiau žmonių lietuviškus kanalus persijungia į rusiškus ar apskritai „persikelia“ į internetą. O kodėl renkasi rusiškas programas ir rusiškus filmus? Tikrai jau ne dėl „V.Putino ir jo karo propagandos“ (kaip pas mus bandoma pateisinti rusiškų kanalų uždraudimą) – tai pasekmė ir tų brukamų „a la nei velnias, nei gegutė“ „vertybinių“ nuostatų. Ir kuo daugiau ir aršiau jos bus brukamos per masinės informacijos priemones Lietuvoje, tuo daugiau žmonių persikels į internetą ir žiūrės ten rusiškus kanalus – kaip alternatyvą „supuvusioms vertybėms“.
P.S. Beje, JAV Prezidentas Barakas Obama savo metinėje kalboje išreiškė paramą ne tik Ukrainai, bet ir homoseksualams. Ar tai reiškia, kad netrukus sulauksime naujo Visuomenės informavimo įstatymo projekto – kad sumažinus rusiškų programų retransliavimą nuo 30 iki 10 proc., tas 20 proc. skirtumas bus padengtas „vakarietiškomis programomis“ – kaip „princas myli princą“ ir pan.?
