Pastaruoju metu Lietuvoje regimi jau akivaizdūs bandymai riboti žodžio laisvę – atgimsta cenzūra. Teismas uždraudė rodyti lapkričio 3 dienos TV3 televizijos laidą ,,Akistata”. Laidos rengėjai vis tik laidą transliavo, tik ją kiek apkarpė ir įvedė kai kuriuos vaizdinius apribojimus. O žinomo politikos apžvalgininko V.Laučiaus atleidimas iš populiaraus žurnalo redaktoriaus pareigų -tai akivaizdus monopolinio kapitalizmo magnatų bandymas užčiaupti kritiką ir argumentuotus pasisakymus dėl aukšto rangos valdžios pareigūnų klaidų ir korupcijos.
Ekonominei padėčiai Lietuvoje vis prastėjant, regimi ir didžiuliai socialiniai kontrastai. Daugumai Lietuvos piliečių dideles problemas sukelia nuo rugsėjo vis kylančios duonos, makaronų, grikių bei kitų maisto produktų kainos. O štai žemės ūkio srityje irgi didžiuliai kontrastai – grūdus, grikius, bulves ir kitą žemės ūkio produkciją auginantys smulkesnieji ūkininkai negali pasigirti didesniais uždarbiais arba vos suduria galą su galu. Klesti tokie kaip R.Karbauskis, valdantys latifundijas (didžiules žemės valdas – nuo 3 iki 10 tūkstančių hektarų žemės). O įtakingo ministro E.Masiulio frazė, kurią jis pasakė apie valstybinių įmonių vadovus, teigdamas, kad jiems reikia kelti algas, nes jie negali dirbti už 5 tūkstančius litų, tiesiog skandalinga. E.Masiulis teigė : ,,Už tokius pinigus gali dirbti bepročiai arba vagys“. Tai yra atviro cinizmo pavyzdys. Be to, atvirai teigiama, kad valstybinių įmonių vadovų alga turi būti ne mažesnė nei 10 tūkstančių litų. Tai tiesiog puota maro metu, juk socialinė padėtis Lietuvoje vis prastėja. Kas antra šeima, gyvenanti kaime (virš 50 procentų), savo finansinę padėtį laiko bloga – neužtenka nei maistui, nei drabužiams. O miestuose tokių šeimų yra 36 procentai.
Lietuvoje labai glaudžios verslo, kriminalinių struktūrų ir korumpuotų teisėsaugos klanų sąsajos regimos nuo pat nepriklausomos valstybės atkūrimo – 1990 metų. Kriminalinės gaujos, turinčios įtakingus rėmėjus – oligarchus ir aukšto rango valstybės pareigūnus, pradėjo dalintis mūsų kraštą įtakos zonomis. Telšiuose, Tauragėje ir kai kuriuose kituose Žemaitijos rajonuose įsigalėjo galingi kriminaliniai klanai, dauguma šių klanų sėkmingai veikia iki šių dienų.
Panevėžyje 1995-1996 metais ,,tulpinių“ gauja likvidavo savo konkurentus – V.Tuzovą, R.Kavaliauską (Kaviorą), V.Dementavičių (Kamaradą) ir dar kelis įtakingus kriminalinius lyderius. O kai kuriose tuo metu Panevėžyje tiriamose bylose buvo regimi ryškūs falsifikavimo požymiai, kai vieni asmenys nuo atsakomybės išsukami, o kiti pasmerkiami, ir ilgiems metams uždaromi už grotų. Tokia buvo V.Gorio byla ir kai kurios kitos rezonansinės bylos. Su persekiojimais susidūrė ir Panevėžio verslininkai J.Jėčius, A.Lazauskas, kai kurie įtakingiems klanams neįtikę valstybės tarnautojai.
Iš tiesų „tulpinių“ galios nereikia mistifikuoti, jie nebuvo visai savarankiški veikėjai – greta jų veikė šią gaują dangstęs žymaus vietos oligarcho ,,Šlipso” klanas, kurį siejo artimos sąsajos su vilniečiu oligarchu V.Gelašviliu ir keliais įtakingais teisėsaugos pareigūnais. Yra ir konkretūs duomenys, kad visa grupė teisėsaugos pareigūnų pastoviai bendravo su „tulpinių“ gaujos vadeivomis, perduodavo jiems konfidencialią informaciją ir dangstė juos, beveik dešimtmetį faktiškai netirdavo jų įvykdytų nusikaltimų. Tačiau atėjo ir valanda x – kai 2001 metų pabaigoje buvo nuspręsta šią gaują „susemti“, nes ji pagarsėjo pernelyg brutaliais išpuoliais, be to, nuspręsta perdalinti įtakos zonas.
LDDP valdymo laikai: 1992-1996 metai buvo monopolinio kapitalizmo ryklių ir su jais susijusių kriminalinių baronų „aukso amžius“. Tuo metu buvo regimos ir labai ryškios nepotizmo apraiškos. LDDP vyriausybės premjeras A.Šleževičius padėjo savo sūnėnui L.Šleževičiui įkurti ištisą verslo imperiją. Jaunas vaikinas iš turgaus prekeivio staiga tapo klestinčiu verslo magnatu. O EBSW įkūrėjai R.Petrikas, G.Petrikas, A.Pašukevičius, I.Snetkovas ir kiti jų bendražygiai pasinaudojo korupciniais ryšiais su komunistine nomenklatūra ir pusvelčiui privatizavo įvairias įmones, sukūrė ištisas didžiulių lėšų grobstymo iš valstybinių bankų schemas.
Marijampolėje iškilo ,,Raikino” gauja, kitose šalies vietovėse ,,gipsų”, ,,fantomų“ ir kitokių kriminalinių lyderių vadovaujami klanai.
„Buvusiųjų“ – komunistinės-kagėbistinės nomenklatūros veikėjų ir jų giminaičių grįžimas į įtakingus valdžios postus ir jų įsitvirtinimas verslo olimpe yra neatsitiktiniai reiškiniai. Kaip chrestomatinį buvusiųjų grįžimo į šiltas ir pelningas vietas pavyzdį galima paminėti šių metų liepos mėnesį įvykusį V.Miltienio paskyrimą ,,Vilniaus vandenų“ bendrovės generaliniu direktoriumi. V Miltienis – KGB generolo R.Marcinkaus žentas, pasižymėjęs ir kaip EBSW veikėjų artimas bendradarbis, G.Kirkilo vyriausybėje užėmęs finansų ministro pavaduotojo pareigas. Neįvykus liustracijos procesui, buvę kompartijos ir komjaunimo pareigūnai bei KGB kadriniai darbuotojai ir agentai įgijo puikias galimybes įsitvirtinti tiek valdžios struktūrose, tiek stambių koncernų vadovų postuose.
Vakarų valstybėse net stambių aferistų ir su totalitarinių valstybių slaptosiomis tarnybomis siejamų veikėjų artimi giminaičiai negali užimti aukštesnių postų valstybės tarnybose ar tapti įmonių, kurių akcijas kontroliuoja valstybė, vadovais. Prof.Voverienė pagristai teigia: „Liustracijos nebuvimas – tai didžiulė klaida. Juk komunistinių –kagėbistinių klanų nariai išgrobstė ir išsidalijo visų Lietuvos žmonių turtą, tapdami didžiulių turtų savininkais“. Oligarchijos pelkė atsirado palankioje terpėje.
Šios oligarchinės santvarkos ekonominis pamatas – kelios energetinės korporacijos, kelios prekybinės monopolijos ir iš kontrabandos bei kitų itin pelningų kriminalinio verslo sričių į kai kurių partijų ir kai kurių valdžios įstaigų viduje egzistuojančių slaptųjų ložių „juodasias kasas“ patenkantys pinigai.
Kodėl mūsų krašte klesti tokia nežabota kontrabanda? Ir kodėl prekybos narkotikais mastai ne mažėja, o vis auga? Atsakymas paprastas – cigarečių, spirito ir benzino kontrabandą bei prekybą narkotikais kontroliuojantys kriminalinius baronai turi galingus globėjus ir užtarėjus. Kontrabandos „stogai“ sėdi Seime, kai kuriose ministerijose, aukšto rango muitinės pareigūnų ir kai kurių savivaldybių vadovų kėdėse. Kriminalinių ir kagėbistinių jėgų restauracija, jų rengiami klastingi politiniai spektakliai – tai tikrų tikriausia antivalstybinė veikla. Buvę sąjūdiečiai šiame Seime sudaro ryškią mažumą, užtai čia gausu komunistinės nomenklatūros atstovų ir visokių vertelgų bei šešėlinių klanų statytinių. Jei restauracija nebus sustabdyta, mūsų valstybei iškils didžiulės grėsmės.
Giedrius Grabauskas-Karoblis
