Byla-žudikė ir toliau skaldo Lietuvą, neleidžia susitelkti rimtiems darbams.
Vieni piktdžiūgauja, kad esą teisėsauga ir vadinamosios “sisteminės” partijos Seime apsižioplino, nesėkmingai surengusios buvusios teisėjos, Seimo narės, buvusios mažo vaiko globėjos arešto planus.
Kiti džiūgauja, kad esą ,“Kauno mafijos” statytinė buvo priversta bėgti pas kryžiuočius…
Treti šneka, kad toje istorijoje nieko nėra (tik lavonų krūva?): „pasidirbo merga vaiką”, vyksta kova dėl vaiko. Kalti LR įstatymai, kad tokie konfliktai apskritai gali įvykti.
Ketvirti įžiūri net kelių užsienio ir savų žvalgybų ausis…
Kartais net vienoje šeimoje dėl to nesutariama, diskutuojama, nors faktų nedaug težinoma.
Man atrodo, kad gėdinga yra tai, jog Seimo dauguma davė leidimą suimti savo kolegę, buvusią teisėją, jauną, dar nepatyrusią politikę. Taip nederėjo elgtis net su politine konkurente, nes kol kas pateikti jai kaltinimai aiškiai tam neadekvatūs…
Areštuotas žmogus, ar tai būtų suaugęs, ar mažas vaikas, kažkodėl labai greitai “keičia parodymus”, tai yra sutinka su tyrėjų diktuojamais “paliudijimais“. Ir sunku žmogų dėl to kaltinti, juk, kai SSRS okupavo Baltijos kraštus, net kai kurie prezidentai pasirašė, kad liaudis stoja į SSRS savo noru, o viena poetė net parašė poemą Stalino Saulei- išvaduotojui.
Galima pritarti kunigo nuomonei: kaip moterį, motiną bėglę galima suprasti, kaip politikei jai reikėjo pasirinkti geriau Lietuvos kalėjimą, negu pabėgimą pas kryžiuočius, tai yra į Vakarus. Jos pabėgimas šia prasme yra dovana jos oponentams.
Be to, nėra juk jokios garantijos, kad Vakarai apgins, pateisins pasitikėjimą, nėra garantijos, jeigu net apgintų, kad kažkas nepasinaudos situacija egoistiniais interesais.
“Batiuškos” gerbėjai net komentuoja, kad geriau būtų buvę bėgti pas jį, o ne pas tuos, kurie jau baigia, esą, paversti pasaulį teisine Sodoma ir Gomora.
Kategoriška išankstinė nuomonė šioje byloje gali būti klaidinga. Gali būti, kad byla – daugiaplanė, sudėtinga, gali būti, kad tikrai paprasta… Tačiau kas tą išnarplios?
Dalis tolerantiškos spaudos jau beveik yra linkusi nutylėti šias slidžias temas. Kita gal greitai ims elgtis taip, kaip (papasakojo mano bičiuliui vienas europarlamentaras) baubianti ir kojomis trypianti banda, o ne ramiai svarstanti normalių žmonių visuomenė.
Jonas Siaurukas