Ukrainoje kilus įtampai, labai populiaru Lietuvos politikų padangėje pasidarė išpešti kokios nors asmeninės reklaminės naudos.
Buvusi krašto apsaugos ministrė, liaudyje dar vadinama „pokario ministre“, Rasa Juknevičienė pradėjo nebeišlįsti iš TV eterio ir mokyti valdančiuosius didinti kariuomenės biudžetą – nors pati per ketverius metus nieko panašaus nepadarė.
Tautininkai pradėjo raginti jaunimą ir senimą užsirašyti į savanorius – nors Lietuva su niekuo nekariauja ir, tikėkimės, nekariaus, krašto apsaugos savanorių pajėgoms KAM nelabai numatęs papildomų lėšų, nors viešai teigia, jog nori plėsti šias pajėgas.
O Seimo narė Dalia Teišerskytė, kadaise kūrusi Moterų partiją, paskelbė užsirašiusi į Šaulių sąjungą.
Viskas lyg ir gerai, jeigu tokie raginimai, pasisakymai nebūtų tik gražios viešųjų ryšių akcijos.
Nenoriu fantazuoti ir prognozuoti, kaip atrodys Dalia Teišerskytė rikiuotėje, ar nusivalys nagų laką, ar ne – tačiau domėjausi, kokių reklaminių akcijų imasi Ruklos Gaižiūnų poligono karinė vadovybė, ir ėmė ne juokas, o pasipiktinimas.
Vieną saulėtą dieną Ruklos poligono vadovybė pasikvietė grupę žurnalistų – aišku, ne iš visų priemonių, bet tik iš „teisingų“, ir mokė juos neva sustiprintuose vienos dienos kursuose.
Pasibaisėjimą sukėlė žurnalistės su baltais „kedais“ prie lietuviškos uniformos, bei besiplaikstantys vienos šviesiaplaukės žurnalistės plaukai, kuri šitaip netgi šaudyti gulėsi! Tačiau, matyt, Rikiuotės statuto paskaita neįėjo į vienos dienos kursą, ir uniforma arba jos detalės buvo tik šiaip sau išdalintos – dėl gražios reklamos.
Pastebėtina, jog ta šviesiaplaukė žurnalistė vieną kartą buvo Afganistane ir rašė „patologiškai“ gerus straipsnius apie lietuvių misiją – nors, kaip visi žinome, ne viskas ten buvo gerai: ir lakūnai mūsų „užlingavo“, ir į karius mūsų pašaudė vietiniai, ir net akmenimis užmėtė ir užmušė mūsų vieną karį, ir šiaip visokių kitokių įvykių būta.
Tiesa, parodomojoje reklaminėje akcijoje žurnalistams ne iš skirtingų dalių sudėlioti AK- 4 -MT ginklai (kai kurie netgi 1965 metų „naujumo“) buvo išdalinti, o naujos kartos G- 36: kurių negauna į savanorius ir netgi į bazinius kario mokymus (BKM) užsirašiusieji (savo akimis mačiau tik, kad maža dalis BKM karių gauna, kiti vaikščiojo irgi su „šrotiniais“)– nors savanoriai ir bazinių kursų kariai yra finansuojami valstybės. Tačiau, kaip matote, kai žurnalistai mokosi, jiems ir „kedais“ baltais galima mūvėti, ir palaidais plaukais plaikstytis. Čia tik ant karių moterų rėkiama, jog negali būti iš po kepurės išlindęs nei vienas plaukas. Be to, žurnalistai šautuvus normalius gauna, ir, neaišku, ar iš viso Ginklo valdymo testą (GVT), kuriam reikia ruoštis beveik savaitę, išlaiko.
Tokie ten ir mokslai, pasižiūrėjusi reklaminį siužetą, nutariau. Tokia pati reklamos akcija vyko Rukloje vasario mėnesio pradžioje, kai vienas portalas visą dieną fotografavo merginas kares ir kariuomenei padarė ne naudos, o žalos: merginos išpublikuotos sėdinčios ant lovų kareivinėse (kas griežtai draudžiama), ir besimaunančios kerzus, koją padėjusios ant kitos lovos, palaidais plaukais ir be švarko. Norėta pademonstruoti dėmesį merginoms, o buvo iš tiesų diskredituotas Mokomasis pulkas: nes, taip išeina, niekas po kambarius nevaikščiojo ir neišaiškino apie elementarią kareivinių tvarką.
Todėl beatodariškas noras pareklamuoti kariuomenę kartais išvirsta į farsą. T
Taigi, o grįžtant prie Dalios Teišerskytės, maty,t bus tas pats, kaip su „geraisiais žurnalistais“: vienai dienai nusivalys makiažą, teisingai palaikys šautuvą, ir štai, jaunime, žiūrėkite, kaip Seimo nariai reaguoja į nacionalines grėsmes: kai autonominė Respublika Krymas referendumu sprendžia savo likimą, Seimo nariai eina ginti Lietuvą Tėvynę. Kad logikos tokiame Tėvynės gynime, kai trečiosios šalys sprendžiasi tarpusavio sienų, nutolusių nuo Lietuvos apie tūkstantį kilometrų, klausimus, nerasta, ir nuo ko norima ginti Tėvynę, kai niekas jai nepaskelbęs karo, – kitas klausimas.
Tik ar šitokiomis akcijomis nėra maskuojamos vis dar užsilikusios problemos Lietuvos kariuomenėje: nepakankamas dėmesys krašto apsaugos savanoriams, moterims karėms ir tarpusavio žmogiškiems santykiams (turiu galvoje tą situaciją, kai karinis laipsnis naudojamas ne karinėms tarnybos funkcijoms užtikrinti, o karių žeminimui…)
Jau nekalbu apie tuos „šrotinius“ šautuvus, kurie, kol niekam į galvą nesutrupėjo, tol dar laikomi Mokomajame pulke – nors KAM viešai giriasi pripirkusi šautuvų už milijonus.
Tik kur tie šautuvai dedami, į kokius sandėlius, leiskite paklausti? Ar išdalinami „misijoms“, kur, kiek pasakojo kariai, vieninteliu atveju KAM finansuoja „batareikas“ ir netgi virveles? Ir kam taikioms misijoms nauji šautuvai – juk, atseit, taikos palaikyti važiuoja, o ne snaiperiais dirbti?
Išskyrus misijas, kariai juk patys iš dalies finansuoja kariuomenę. Man vienas vyr. puskarininkis prisipažino irgi perkantis tualetinį popierių mokymams. Prisipažino, ir pats nustebo – kodėl taip daro, ir nesipriešina nusistovėjusiai „sistemai“. O vienas viršila, jau išėjęs į atsargą, juokdamasis palygino, jog sovietinėje armijoje tualetinio popieriaus buvo „marios“. Ir tikrai, netgi skaičiavau lėšas, kurias sutaupo, pavyzdžiui, Ruklos vadovybė, neišduodama tualetinio popieriaus kariams: susidaro dešimtys tūkstančių litų! O jeigu suskaičiuosime per visus karinius mokymus – susidarys turbūt ir visas milijonas litų per dešimt metų!
Įdomu, ar Rasos Juknevičienės raginimas milijonais padidinti biudžetą apimtų tą sumą, kurios atseit trūksta, ir ar panaikintų tą gėdingą karių reketavimą būtiniems kariniams dalykams – virvelėms, tualetiniam popieriui, ir netgi uniformos detalėms?
Gerai tad atrėžė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė „pokario ministrei“: nėra čia ko didinti tą kariuomenės biudžetą, patys mažinote iki negalėjimo, tai ir turime, ką turime.
Paprastai tariant – kaip nebuvo „batareikų“, virvelių ir tualetinio popieriaus, ir normalių, naujų šautuvų, taip nebus – kad ir kiek tuos milijonus dalintum. Lietuvos kariuomenėje bėda kita – ir turbūt ta bėda klesti kiekvienoje valstybės įstaigoje. Tai vadinamasis lėšų paskirstymas.
Ir tegul lakuota ar ne lakuota eina šaudyti Šaulių sąjungoje Dalia Teišerskytė, kariuomenės problemų tai neišspręs: nes kariuomenę reikia stiprinti iš vidaus, o ne iš išorės – parodomosiomis akcijomis ir žurnalistų su baltais „kedais“ akcijomis – atrakcijomis.
