2011 m. sausio 6 d. Europos žmogaus teisių teismas 14 balsų prieš 3 persvara pripažino, kad Lietuva pažeidė nušalinto Prezidento R. Pakso teisę būti išrinktu į Seimą, uždrausdama jam kandidatuoti iki gyvos galvos. Pergalė yra ryški.
Nuo vakar Konstitucinio Teismo nutarimas, draudžiantis R. Paksui kandidatuoti į Seimą, tiesiog negalioja. Juo negalima vadovautis. Tuo atveju, jeigu jam būtų draudžiama dalyvauti rinkimuose, Lietuva pakartotinai pažeistų ne tik Europos žmogaus teisių konvenciją, bet ir Europos Sąjungos Sutarties 2 str., už ką prieš Lietuvą galėtų būti įvestos sankcijos. Griežčiausia iš kurių – ne finansinė, o balsavimo teisės praradimas Briuselyje. Bet koks Europos teisės aktas turi aukštesnę galią už Lietuvos Konstituciją.
Jeigu Lietuvos Seimas nutartų pakartotinai kreiptis į tą patį Konstitucinį Teismą dėl to, ką dabar daryti, Konstitucinis Teismas privalėtų perduoti bylos nagrinėjimą Europos teisingumo teismui į Liuksemburgą. Jeigu Konstitucinis Teismas nutartų toliau savarankiškai svarstyti R. Pakso bylą, tai būtų šiurkštus Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai pažeidimas.
Europos žmogaus teisių teismo Pirmininkas Jean-Paul Costa kartu su dviem kitais teisėjais parašė dėl R. Pakso atskirą nuomonę. Trys teisėjai juodai ant balto rašo, kad R. Pakso byla buvo “politinė”. Konstitucinis Teismas ir Seimas priėmė ne teisinį, o politinį sprendimą nušalinti R. Paksą.
Nepaisant tokio vertinimo, šie trys teisėjai išreiškė nuomonę, kad R. Paksas turėtų pralaimėti, kadangi jis pasiskundė dėl rinkimų teisės 18 mėnesių po apkaltos, nors Konvencija nustato 6 mėnesių terminą. Dėl šios formalios priežasties jie balsavo prieš R. Paksą. Verta pastebėti, kad pirmą pusmetį po apkaltos mūsų įmonė byloje nedalyvavo.
Kita R. Pakso teisininkų klaida buvo tai, kad kažkodėl, nepaisant mūsų su advokatu V. Sviderkiu raginimų, balandį per Strasbūro Teismo posėdį buvo atsisakyta idėjos teigti, kad pažeista R. Pakso teisė į Prezidento rinkimus.
Pažvelkime tiesai į akis – kadangi išėjo, kad R. Pakso teisininkai neteigė, jog ji pažeista, Strasbūro Teismas nutarė, kad ji nepažeista. Paradoksas.
Teisė į Prezidento rinkimus negrąžinta per klaidą. Anksčiau precedentu Boškoski prieš Makedoniją Strasbūro Teismas buvo juodai ant balto išaiškinęs, kad Konvencija gina asmens teisę kandidatuoti į Prezidentus. Tačiau šiame precedente Teismas nustatė kelias sąlygas, kada teisė tapti Prezidentu ginama – Prezidentas turi dalyvauti teisėkūros procesuose. Tai yra:
1) jis turi turėti teisę inicijuoti įstatymus;
2) jis turi turėti teisę vetuoti ir nepasirašinėti įstatymų;
3) jis turi turėti paleisti Parlamentą;
4) jis turi turėti teisę skirti premjerą arba ministrus.
Ar Lietuvos Prezidentas turi šias galias? Palyginimui – Makedonijos Prezidentas tokių galių neturi.
Kodėl vakar Strasbūro Teismas ignoravo savo paties ankstesnį išaiškinimą? Kodėl Klientas neatgavo teisės kandidatuoti į Prezidentus?
Todėl, kad R. Pakso teisininkų grupė per profesinę klaidą šito net neprašė per balandžio posėdį. Paradoksas. Tačiau kodėl teisėjai turi svarstyti tai, ko teisininkas net neprašo?
Nepaisant to, kad vakar Strasbūro Teismas negrąžino R. Paksui teisės kandidatuoti į Prezidentus, R. Paksas gali pakartotinai to prašyti atskiruoju pareiškimu. Jis taip pat turi teisę teikti skundą dėl Prezidento rinkimų Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetui. Tačiau apsispręsti turi jis pats.
Dr. Stanislovas Tomas
R.Pakso teisinis atstovas bylai
Strasbūro Teisme
