Rusijos agresijos, Ukrainos gynybinio karo ir beveik visas Europos šalis pasiekiančių pabėgėlių bangos šešėlyje vyksta kiti įvykiai, kurių padariniai gali negrįžtamai paveikti mūsų šalis, šeimas ir mūsų pačių gyvenimą. Prieš kelias savaites prasidėjo derybos dėl Pasaulio sveikatos organizacijos pasaulinės pandemijos sutarties priėmimo.
Šio proceso dalyviai teigia, kad Covid-19 pandemija yra pasaulinė problema, kurios „jokia vyriausybė ar institucija negali išspręsti viena“. Vienintelis išsigelbėjimas būtų suteikti pasaulinėms organizacijoms, tokioms kaip PSO, teisę sukurti vienodą, visam pasauliui bendrą kovos su epidemija strategiją.
Praėjusių metų lapkritį „Ordo Iuris” institutas perspėjo, kad pandemijos šešėlyje sveikatos politikos sprendimai iš nacionalinių vyriausybių laipsniškai perduodami demokratiškai nerenkamiems pasauliniams organams. Tada rašėme, kad šis procesas kelia didelę grėsmę viso pasaulio valstybių laisvei ir suverenitetui.
Šiandien, praėjus vos keliems mėnesiams, jau aiškia matome, kad problemos, į kurias tada atkreipėme dėmesį, buvo tik įžanga į bandymą parengti įpareigojančią „Profilaktikos ir parengties pandemijos situacijai sutartį”, kuri turi būti priimta 2024 m. Europos Taryba jau parėmė šią iniciatyvą ir teigia, kad norint veiksmingai valdyti kovą su pandemija būtina priimti konvenciją, susitarimą ar kitą teisiškai privalomą tarptautinės teisės aktą.
Taip būtų parengtas dokumentas, įpareigojantis valstybių vadovybes įgyvendinti PSO ekspertų nustatytus sprendimus, kurių galia šioje srityje būtų de facto didesnė už valstybių vadovų galią. Nesunku įsivaizduoti situaciją, kuomet Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai nurodo mūsų šalims įvesti absoliučią skiepų prievolę arba dalinę izoliaciją nustatytam laikotarpiui, kas turi įtakos ekonomikai ir visos valstybės finansinei padėčiai.
Gali būti, kad po dvejų metų nacionalinių teismų sprendimai ir net visos mūsų teisinės sistemos neturės jokios reikšmės, nes galios tik PSO sprendimai dėl įpareigojimo skiepytis ar dalinės izoliacijos įvedimo. Be akivaizdžios grėsmės nacionaliniam suverenitetui ir pilietinėms teisėms bei laisvėms, toks globalaus valdymo centralizavimas taip pat gali turėti skaudžių pasekmių kovos su būsimomis epidemijomis veiksmingumui. Būtent dėl skirtingų šalių suvereniai taikomo skirtingo požiūrio pasaulis galėjo nustatyti neveiksmingus sanitarinės politikos instrumentus ir jų atsisakyti.
Be to, verta pridurti, kad šiuo metu tik 20 procentų Pasaulio sveikatos organizacijos biudžeto sudaro valstybių narių vyriausybių įmokos. Daugiau nei 80 procentų biudžeto sudaro savanoriški viešųjų ir privačiųjų asmenų įnašai, kurių didelę dalį įmoka farmacijos įmonės ir tokie fondai kaip Bilo ir Melindos Geitsų fondas, finansuojantis net 14% viso PSO biudžeto.
Štai kodėl „Ordo Iuris“ ekspertai nuolat stebi darbus, susijusius su sutartimi. Šiuo metu rengiame ekspertų nuomonę apie galimus padarinius ir galimo dokumento priėmimo valstybėse narėse tvarką. Kai tik bus pristatytas dokumento projektas, iš karto parengsime analizę, kurią nedelsiant pateiksime vyriausybių atstovams ir parlamentarams bei svarbiausiems Europos politikams. Padarysime viską, ką galime, kad ši itin apgaulinga ir pavojinga iniciatyva būtų veiksmingai užblokuota.
Neabejoju, kad mūsų veikla šioje srityje yra labai reikalinga. Šiandien pandemija yra pretekstas apriboti mūsų šalių suverenitetą ir savivaldą. Jei dabar nepareikšime griežto visuomenės prieštaravimo, mūsų šalys pamažu praras teisę pačios kurti savo politiką, remiantis daugumos piliečių valia, ir kituose valstybės politikos aspektuose. Tik mūsų draugams, suprantantiems didelį šios iniciatyvos pavojų, padedant galime užtikrinti, kad tarptautinės organizacijos nepastebimai neperimtų suverenių valstybių kompetencijų.
