Kinijoje pažeidžiamos žmogaus teisės, persekiojami žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, žmonės uždaromi į koncentracijos stovyklas, tačiau apie tai tylima, nes Kinija, siekdama politinių tikslų, naudojasi ekonominiu svertu – valstybėms grasina užverti rinkas arba „paperka“ per investicijas.
Manoma, kad Kinijos planuojama beveik milijardinė investicija į Klaipėdos uostą – iš tos pačios „serijos“, todėl pirmadienio rytą prie Kinijos ambasados Vilniuje į protestą akciją su plakatais rinkosi klaipėdiečiai. „Tianiamenio aikštė = Sausio 13-oji“, „Kodėl premjeras „gulasi kryžiumi“ už kinų „nešvarias“ investicijas? „Valstiečiai“, nestumkite mūsų į Pekino glėbį!“, „Politikai klaipėdiečius jau privertė per Fortumą remti Kremlių. Dabar ir Pekiną per uostą?”, „Kinų invazijai – ne! Kas statys uostą, tam ir pelnas, o Lietuvai – ekologinės problemos“, „Kinų investicijos Klaipėdos uoste – spąstai Lietuvai“, – rašoma protestuotojų plakatuose.
Į Vilnių prie Kinijos ambasados protestuoti atvykusius klaipėdiečius taip pat neramina faktas, kad Pekino atėjimas į Klaipėdos uostą vyksta slapta: žinoma, kad Klaipėdoje Kinija nori statyti išorinį uostą, tačiau kiek realiai jau yra įžengusios kinų investicijos – nežinia.
Taip pat, anot klaipėdiečio Virginijaus Partauko, nežinia, kiek tai giliai įlindę į Klaipėdos uosto direkcijos vadovo A.Vaitkaus „smegenis“.
„Būtų geriausia, kad tą dalyką darytų pati Lietuva, tada ir pelnas liktų Lietuvai. Nes patys sako, kad tokie dalykai greitai atsiperka“, – „Karštam komentarui“ sakė V.Partaukas.
Jis pažymėjo, kad tas giliavandenis uostas dar nėra statomas, jį tik planuojama statyti, ir klaipėdiečiai aktyviai išsako savo nuomonę, nes visų pirma tos problemos, kurios iškils pastačius uostą, tiesiogiai palies klaipėdiečius.
V.Partaukas redakcijai sakė, kad šiuo klausimu yra daug nežinomųjų: ar tai – strateginis objektas, kokia procentinė jo dalis priklausytų Lietuvai, o kokia – Kinijai, kokią sumą Kinija nori investuoti.
„Kalbant apie sumą, tai variantai svyruoja nuo 600 milijonų iki milijardo. Kokia būtų Lietuvos dalis, neaišku. Bet aišku, kad pagrindinis kąsnis atitektų Kinijai“, – kalbėjo protestuotojai.
Be to, anot jų, tai būtų „purvini“ pinigai, turint omenyje tuos žmogaus teisių pažeidimus, kurie vykdomi Kinijoje.
„Mums nereikia „purvinų“ Pekino pinigų“, – kalbėjo protestuotojai.
Kinija virsta ES vidaus jėga
Kaip jau rašė „Karštas komentaras“, praėjusią savaitę Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Seimo narė Aušra Maldeikienė apžvelgė Europos parlamento priimtą rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ekonominiai santykiai tarp ES ir Kinijos yra labai asimetriški – Kinija iš jų gauna nepaprastai daug naudos, tuo tarpu Europa, žaisdama pagal Kinijos žaidimo taisykles, daugelį dalykų praranda.
EP rezoliucijoje taip pat kalbama apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje – visuomenininkų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų persekiojimą bei strateginį bendradarbiavimą, kuris, Kinijos inspiruotas, vyksta vidurio ir Rytų Europoje pagal formatą „16+1“.
Jau net Europos parlamente atkreiptas dėmesys į tai, kad Kinija virsta ES vidaus jėga: Graikijos Pirėjos jūrų uostas jau priklauso Kinijos valstybinei kompanijai, o Portugalijoje Kinijos investicijos jau prilygsta Kinijos investicijoms Ispanijoje, nors pati Portugalija, jos ekonomika yra dešimt kartų mažesnė negu Ispanijos.
Kinijos siekį perimti į savo rankas ES rodo ir statistika: 2016 metais Kinija į ES investavo tiek, kiek per 10 metų iki tol.
Pasibaigus „bausmės“ terminui – Kinijos rinkų atidarymas
Gana iškalbinga ir Lietuvos pieno perdirbėjų eksporto statistika: pvz., jeigu AB Marijampolės pieno konservai 2015 metais į Kiniją eksportavo tik 0,048 tonų pieno konservų, tai 2017 metais, kai baigėsi Kinijos bausmė Lietuvai už Prezidentės Dalios Grybauskaitės „privatų“ susitikimą su Dalai Lama 2013 metų rugsėjo mėnesį, šios įmonės eksportas į Kiniją padidėjo iki 497,33 tonų pieno konservų ir 100 tonų pieno miltų. (Plačiau skaitykite laikraštyje „Karštas komentaras“).
