Vasarą daugelis lepinosi gamtoje keptais ar kavinių, restoranų patiekalais, nustūmę atsakingą mitybą į antrą planą. Tačiau pasimėgavus sunkesniu maistu gali varginti sunkumo jausmas, pykinimas, skrandžio skausmai. Galiausiai atsiranda tikimybė, kad tai peraugs net į rimtesnius virškinimo sutrikimus. Mat mityba ir gyvenimo būdas – pagrindinės blogos savijautos priežastys, sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas. Jis atskleidžia būdų, padėsiančių išvengti virškinimo problemų.
„Netinkama mityba, keptas, riebus, sunkus maistas, gali sukelti pykinimą, viduriavimą ar net virškinimo ligas. Be to, šiltuoju metu įprastai padaugėja ir įvairių bakterinių infekcijų, nes sąlygos bakterijoms daugintis – itin palankios, – pasakoja V. Urbonas. – Nuo tinkamos žarnyno veiklos priklauso ir savijauta. Mat žarnyne yra didžiausia bakterijų koncentracija, todėl, jei padaugės blogųjų bakterijų, susilpnės imunitetas, gali atsirasti ir virškinimo problemų: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio skausmai.“
Tam, kad blogųjų bakterijų nedaugėtų, svarbu, kad organizme būtų pakankamai gerųjų bakterijų. Retas žino, kad labai svarbu įvertinti gerųjų bakterijų gyvybingumą. „Patekusios į organizmą, gerosios bakterijos susiduria su nepalankia aplinka – skrandžio rūgštimi ar tulžies druskomis. Tai yra iššūkis jų gyvybingumui, mat daugelis jų žūsta. Norint, kad žarnyne būtų pakankamas kiekis gerųjų bakterijų, kurios galėtų kovoti su blogosiomis, pravarčiau rinktis Bacillus genties gerąsias bakterijas, dar vadinamas sporabiotikais. Šis pavadinimas kilęs dėl unikalios bakterijų savybės – patekusios į pavojingą terpę jos, pasiverčia spora ir taip gali išgyventi tol, kol patenka į joms tinkamą gyventi aplinką, pavyzdžiui plonąją ar storąją žarną. Pajutusios, kad aplinka yra tinkama daugintis, gerosios bakterijos išsilukštena iš sporos ir ima veikti – kovoti su blogosiomis bakterijomis, virusais ar grybeliais“, – atskleidžia gastroenterologas.
Sporabiotikai turi antimikrobinį ir priešuždegiminį poveikį, gamina vitaminus K, B2, B6, B12, todėl gali padėti esant skrandžio, virškinimo problemoms, kartais net esant glitimo netoleravimui. Sporabiotinės Baccillus bakterijos gamina apie 20 skirtingų virškinimo fermentų, kurie skaido krakmolą, riebalus, baltymus. O komponuojamos su augalų ekstraktais sumažina skrandžio refliukso riziką, pykinimą, pilvo pūtimą, sunkumo jausmą, pabrėžia V. Urbonas.
Stresas ir nerimas – virškinimo priešai
Bėdų pridaryti gali ne tik mityba, tačiau ir emocinė savijauta. Dažnas nerimas, stresas, įtampa taip pat gali būti virškinimo problemų priežastis, tikina V. Urbonas. Todėl labai svarbu didelį dėmesį skirti emocijoms.
„Stresas, kaip ir riebus, sunkus maistas, gali pakeisti žarnyne esančių bakterijų kiekius – sumažinti gerųjų ir padidinti blogųjų bakterijų koncentraciją. Nerimaujant gali padažnėti viduriavimas, skrandžio skausmai ar vėmimas. Dažnai šios problemos dar labiau sustiprina stresą, tad taip sukasi uždaras ratas – stresas sukelia virškinimo problemas, o šios – stresą. Galiausiai stresas padidina žarnyno jautrumą ir gali sukelti net žarnyno ligas, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą. Todėl organizmui būtina gauti gerųjų bakterijų. Jos, nukeliavusios į žarnyną, ne tik padeda užkirsti kelią nemaloniems simptomams, bet ir prisideda reguliuodamos nuotaikos sutrikimus ar net kovojant su depresija“, – pasakoja profesorius.
V. Urbonas taip pat pabrėžia, kad norint užkirsti kelią blogosioms bakterijoms reikėtų ne tik atkreipti dėmesį į mitybą ar emocinę būklę. Taip pat žarnyno veiklai naudingas judėjimas, jis skatina gerųjų bakterijų augimą. Mat įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvesni žmonės turi daugiau sveikatai naudingų bakterijų. Nebūtina kasdien lankytis sporto salėje ir joje praleisti keletą valandų. Geresnei savijautai ir žarnyno veiklai pakanka ir aktyvių pasivaikščiojimų ar pusvalandžio treniruotės namuose.
Sveikas žarnynas – stipresnis imunitetas
Vis dėlto, gerosios bakterijos ne tik užtikrina sklandžią žarnyno veiklą ir padeda išvengti virškinimo problemų. Jos, gerindamos žarnyno veiklą, stiprina organizmo imunitetą.
„Žarnyne yra daugiau nei pusė visų žmogaus imuninių ląstelių. Jos sumažindamos žarnyno gleivinės pralaidumą sulaiko blogąsias bakterijas, kad šios patekusios į žarnyną, nenukeliautų už jo ribų, tai yra į pogleivį, kraują ir nesukeltų uždegimo ar net kraujo užkrėtimo. Jei žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų, imunitetas taip pat silpnėja. Norint sustiprinti atsparumą ligoms, taip pat naudinga ieškoti gyvybingų gerųjų bakterijų. Jos, patekusios į žarnyną, gamina įvairias medžiagas ir vitaminus bei taip gerina žarnyno veiklą ir stiprina imunitetą“, – pataria V. Urbonas.