Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, mus pasiekė džiugi žinia: kovo 29 d. Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 6 d. pristatyta oficiali šio akto faksimilė ir susijusių dokumentų originalai.
„Faksimilė – daiktas jau tikras, ir mes esame labai praturtėję“, – renginyje pažymėjo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
„Aš galvoju apie tą dieną ir tas valandas, kada buvo nutarta, kada buvo rašoma ir pasirašomas tas dokumentas.
Matau, kad tie dvidešimt aktą pasirašiusių vyrų buvo labai tvarkingi – viską tvarkingai darė. Puikiai suprato savo darbo, įvykio ir laiko reikšmę.
Jie iš karto turėjo ranka rašytą Nepriklausomybės aktą ir negaišo laiko laukdami, kol jis bus atspausdintas mašininkės ir paskelbtas oficialiai.
Jie turbūt nežinojo, kiek jie turi laiko, nes tai, ką jie darė, ėjo prieš plauką ankstesniems susitarimams su Vokietijos valdžia.
Vokietijos valdžia – būtent koks nors karinis komendantas Vilniuje ar Kaune – galėjo pasielgti įvairiai.
Aš manau, kad mes lygiai taip pat būtume darę. Ir kai atėjo laikas – negaišti, pabaigti viską nors ir vėlai naktį, bet tą pačią dieną su ta pačia data – Kovo 11-osios – ir paskelbti pasauliui iškart. Ir po balsavimo ėjo žinia į pasaulį, nors turėjom tik dokumentą.
Tai aš matau, kad ir jie nešė ten, kur svarbiausia – į Vokietijos valdžios atstovybę Vilniuje, taip pat Kaune, nelaukdami, kol atsiras mašininkė, kol atspausdins, kol kas nors patikrins, atras mašininkės klaidą, pataisys ranka tą mašininkės klaidą.
Tas viskas buvo padaryta, bet ką reikia suprasti? Tai atima laiko. O reikia iš karto padaryti viešą įvykį ir jie tą padarė. Labai staigiai.
Dar vienas momentas – kad jie nusiuntė dokumentą labai tikslingu adresu. Manau, istorikai dar neišaiškino ir dar dešimt metų neišsiaiškins, ar buvo siųsta Rusijos kokiai nors valdžiai. Tuo metu Rusijos valdžia buvo visai neaiški: buvo kelios valdžios.
O Vokietija buvo labai aiški ir su ja jau buvo įdirbis politinis, kad gali atsirasti Lietuvos valstybė – tam tikromis suderintomis sąlygomis.
Šiuo momentu tos sąlygos buvo sulaužytos, bet susitarimas, kad bus Lietuvos valstybė, Vokietijai nebuvo naujas.
Tai faktiškai vargšę Vokietijos vyriausybę pastatė į kampą. Ar dabar ji turi sutikti, kad lietuviai taip pasielgė savavališkai? Kitaip suformulavo Aktą, nei buvo sutarta? Galbūt juos suimti ir paneigti tą Aktą?
Ir čia dvidešimt vyrų išlošia savo labai svarbų valstybinį lošimą. Tą pačią dieną.
Tas veiksmas per porą savaičių yra įregistruojamas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.
Aš manau, tai irgi turės būti įvertinta: Vokietija priima tą dokumentą į užsienio reikalų ministeriją. Lietuva jau yra Vokietijos užsienio reikalai – užsienio valstybė. Tai ne iš kaimo atėjo, ne iš kokios nors provincijos, o iš valstybės.
Gerai, kad atsirado žmogus, kuris pasakė: „Reikia pradėti ieškoti iš tikrųjų“. Nes buvo maždaug žinoma, kuria kryptimi dokumentas buvo siunčiamas. Ir, štai, prof. Liudas Mažylis ir pasižiūrėjo. Ir atrado tokį baravyką ten, kur jis galėjo būti! Tai aš pavydžiu to baravyko, bet be jokio pykčio“, – apie istorinį įvykį nuotaikingai kalbėjo prof. Vytautas Landsbergis.
Prof. L. Mažylis džiaugėsi Nepriklausomybės Akto radimo akimirkomis ir šalyje atsiveriančiomis perspektyvomis: „Pagerbėme praeitį ir čia dabar savo buvimu kuriame ateitį. Žinokite, laiko tėkmė yra stebuklingas dalykas – nuo pirmojo dokumento (1917-ųjų gruodžio) iki antrojo (1918-ųjų vasario 16-os) praėjo tiktai du mėnesiai. Kaip ir labai nedaug. Beieškant tų dokumentų, nuo pirmojo iki antrojo, prabėgo visa amžinybė – net 20 minučių. Nuo to laiko, kai atsirado, – savaitė. Pakankamas laikas paskaityti pirmą dokumentą ir palyginti su antru. Ir perskaityti ne tik istorikams, bet ir šių dienų akimis“.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve radęs prof. Liudas Mažylis mano, kad dabar saitai tarp Lietuvos ir Vokietijos valstybių sutvirtės, nes įgyja naują formą.
„Dabar kuriasi ateitis ir šventė. Šimtmečio šventė. Švęskime ateitį, kurkime ją – čia, šiandien, rytoj, visada“, – sako istorinį valstybės dokumentą suradęs prof. Liudas Mažylis.
KK nuotr.
