Už prokurorų kritiką gali sulaukti bylos…
Prieš rašant šias eilutes reikėjo pasirinkti, ar rizikuoti būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už tūlo prokuroro ramybės drumstimą, ar ryžtis ir atverti žmonėms akis, iki kokio teisinio „bespriedielo“ nusirito kai kurie prokurorai, įsijautę į nenugalimųjų ir teisingųjų vaidmenį.
Dėl keršto tai tikrai neperdedu, nes prokurorai jau tampo disidentę Nijolę Sadūnaitę už tai, kad ji išdrįso pasakyti teisybę.
Man svarstyti, kodėl turiu sėdėti krūmuose ir leisti jiems toliau nebaudžiamiems laužyti nekaltų žmonių likimus, neprireikė. Juo labiau, kad savo poziciją esu seniai pasirinkęs.
Su šio plauko veikėjais teko rimtai susikauti vadovaujant Seimo NSGK istoriniam parlamentiniam tyrimui, atskleidusiam neregėto masto korupciją teisėsaugoje ir valstybės užvaldymą iš taip vadinamo „valstybininkų“ klano pusės. Jau tada buvome nustebinti Generalinės prokuratūros prokuroro Justino Lauciaus uolumo, vykdant klano užduotis – viešai paskelbiant, kad Lietuvos saugumo karininkas, diplomatas Vytautas Pociūnas pats iškrito iš viešbučio lango ir užsimušė. Tą tyrimą šis prokuroras atliko itin sparčiai, kad tik savo iš piršto laužtas išvadas paskelbtų nors diena anksčiau nei Seimo NSGK baigs tyrimą. Išvadas, kurios net elementarios kritikos išlaikyti negali, nes taip ir nėra neginčytinų įrodymų, kaip žmogus gali atlikinėti gamtinius reikalus viena ranka atsirėmęs į palangę, o kojas pakėlęs, nes pastarųjų atspaudų ant tos palangės nerasta. Ir dar daug įvairių „jeigu“.
Bene svarbiausia aplinkybė visoje šioje tragiškoje ir tuo pačiu niekšingoje istorijoje yra ta, kad prokuroras J.Laucius net nepasivargino ištirti V.Pociūno priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybių. Būtent tai mes labai kruopščiai ištyrėme ir esame įsitikinę, kad V.Pociūnas buvo specialiai „išėstas“ iš VSD valdybos vadovo pareigų ir išsiųstas į niekam nereikalingas pareigas penkių žmonių konsulate Gardine. Kruopštus šių aplinkybių tyrimas būtų atvedęs dorą ir profesionalų prokurorą (deja, ne toks yra J.Laucius) prie galimų šios žmogžudystės užsakovų.
Nepaisant to, būtent J.Laucius toleravo ir neiškėlė baudžiamosios bylos įvairiems niekšeliams, uoliai puolusiems šmeižti V.Pociūną po mirties, kai pats žmogus jau nebegali apsiginti. Būtent jo, J.Lauciaus, pareiga buvo apginti V.Pociūno garbę ir neleisti „valstybininkų“ klano parankiniams išpūsti isterišką šmeižto kampaniją, kurią organizavo buvę VSD vadukai, o klano ruporas „Lietuvos rytas“ ir tuometė TV3 žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė su pasigardžiavimu tai viešino.
Nesuprantama, kai visuomenės ir ypač V.Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės atkaklumo dėka, kitam prokurorui – A.Urbeliui perkvalifikavus V.Pociūno bylą į realią – nužudymo versiją, vis tik už šmeižtą niekam byla ir neiškelta.
Tam nereikia Baltarusijos pagalbos. Šmeižė lietuviai, ir jie visi žinomi. Politikų ir prokurorų garbės (jei jos jie dar kiek nors turi) reikalas tai padaryti. Niekšingi šmeižikai turi atsakyti už savo bjaurius darbus. Tikiuosi, kad tokie politikai kaip Rasa Juknevičienė, Kęstutis Masiulis ir Arvydas Anušauskas ras savyje drąsos ir padarys viską, kad būtų įvykdytas dar mano kaip Seimo NSGK pirmininko raštiškai išgautas oficialus buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pasižadėjimas pradėti prieš šmeižikus ikiteisminį tyrimą.
Tačiau šioje istorijoje suprantamas „valstybininkų“ klano rėmimas, ir kas galėtų paneigti, kad jų dėka V.Adamkaus suteiktas valstybinis ordinas J.Lauciui išaugino sparnus ir jis pasijuto tikras prokuratūros erelis. Šis erelis net buvo užsitraukęs šiaip jau su „valstybininkais“ gan gerai sutariančio A.Valantino nemalonę, kai prie ordino gaudinėjo žemės sklypą ne Vilniuje, o Klaipėdoje. Bet ką ten ereliui tokie sprigtelėjimai – tam jis ir erelis.
Prokurorai šališki, vienus „sodina“, kitus – išsuka
Kai J.Laucius gavo Eglės Kusaitės bylą, vėl pasirodė visame gražume. Kiek panašumų, tokių artimų šio prokuroro širdžiai, kaip ir V.Pociūno byloje. O leksika – tai atskiro aprašymo besiprašanti. Tą gan taikliai išanalizavo Tomas Čyvas savo straipsnyje „Demokratija: Lietuvos Temidė“(I).
Prokurorų leksika – ne šiaip nekaltas žongliravimas žodžiais, o labai konkretūs grasinimai įtariamiesiems (kalbama apie E.Kusaitę ir advokatą A.Kučinską), kad … jei nesutiksite su jums inkriminuojamais kaltinimais, tai sėdėsite tiek, kiek prokuroras manys reikiant. Nesuprantama, kaip Generalinėje prokuratūroje šie bylų darytojai gali būt palikti be jokios kontrolės, ką nori, tą ir daro.
Kilus viešam skandalui dėl iššaukiamo ir, manau, nusikalstamo pareigūno elgesio, generaliniam prokurorui pareiškus, kad jis nušalina prokurorą J.Laucių nuo E.Kusaitės bylos, jis ir toliau savavališkai ją tiria.
Nepaisant to, byla perduodama jo bendraminčiui Mindaugui Dūdai, kuris ir toliau aklai vykdo seną kaltinimo liniją ir kovoja prieš viešumą . Be to, šis prokuroras lojalumą įrodė apgindamas žinomus veikėjus – A.Pocių, D.Dabašinską ir M.Laurinkų nuo realiai jiems grėsusios atsakomybės, viską pridengdamas, kaip įprasta, valstybine paslaptimi, suprantama, žinodamas, kad jie pasižymėjo ne tik purvinoje CŽV kalėjimų istorijoje, bet ir V.Pociūno priverstinio išsiuntimo bei šmeižto kompanijoje.
Prokurorui J.Lauciui norisi pačiam kontroliuoti E.Kusaitės pasodinimo (ne nuteisimo) į kalėjimą procesui, jis pasilieka sau dalį E.Kusaitės bylos, tiesiog padalinęs vieną bylą į dvi. Kas tai – paranoja, o gal sąmoningas nusikaltimas, siekiant užčiaupti apie jų nusikalstamus tardymo metodus (prievarta naudojant vaistus ir Rusijos saugumiečių dalyvavimą tardant ) prabilusią E.Kusaitę?
Manau, po Apeliacinio teismo antros nutarties paleidžiant E.Kusiatę iš kalėjimo net skeptikams darosi aišku, kad tai susidorojimas, ir jeigu teismas būtų viešas, koks buvo apeliacinio teismo posėdis, tai bylos susprogtų kaip muilo burbulas.
Supranta, tai – ir J.Laucius su M.Dūda. Tai suprasdami, kurpia bylas E.Kusaitei net išsijuosę.
Ar tokio teiginio nepatvirtina jų organizuotas totalinis telefoninių ir, matyt, ne tik pokalbių pasiklausymas. Tiesiog teisinio „išprusimo“ viršūnė – nauja byla, kurioje net 300 puslapių – E.Kusaitės ir jos artimųjų telefoninių buitinio lygmens pokalbių. O ką jau bekalbėti apie kratą E.Kusaitės laikiname būste ir net jos telefono paėmimą, iš kurio lyg tai ji siuntė grasinančias žinutes J.Lauciui. Supraskite – jei ne už terorizmą, tai už ką nors vis tiek tave pasodinsime į cypę, mes čia viską galime.
Tai – ne tuščiažodžiavimas, tai baisi realybė. Realybė, kada suįžūlėję prokurorai vienus, kurie net LR Prezidentės ir Seimo išmesti iš aukštų valstybinių postų, išsuka kaip nekaltus, o paprastą merginą tiesiog akivaizdžiai daro nusikaltėle ir bet kokia kaina ją ir jos artimuosius terorizuoja.
Jau minėtame Tomo Čyvo straipsnyje ne prastesni kaltinimai net pagal dešimtis baudžiamojo kodekso straipsnius pateikti irgi J.Lauciaus vadovaujamoje byloje advokatui iš Rokiškio Albertui Kučinskui . Tarp šių bylų daug panašumo: labai gausu telefoninių pokalbių pasiklausymo išklotinių, tardymo metu naudotų brutalių metodų, laikymas kalėjime ir įdomiausias kaltinimas advokatui lyg tai papirkusiam prokurorę net už 500 litų. Vėl gi būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.
Jei tylėsime, „susodins“ ir mus…
Tautos ateities forumas nuosekliai gina ir gins visus nesąžiningų pareigūnų persekiojamus ir tendencingai kaltinamus.
Reikalaujame, kad „valstybininkų“ klano nusikalstamos veiklos organizatoriai ir vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtų realiai siekiama išsiaiškinti V.Pociūno nužudymo užsakovus bei vykdytojus. Nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno šmeižto. Sieksime nutraukti E.Kusaitės persekiojimą ir skirti jai viešą objektyvų teismą.
Atkreipiame visuomenės dėmesį į sistema tampančius teisėsaugos pareigūnų ir ypač prokurorų , visiškai tolimus nuo teisingumo vykdymo, veiksmus, labiau panašius į užsakomųjų bylų „kūrimą“ pagal savo nuožiūrą, bet kokia kaina siekiant „pasodinti“ pagal pačių prokurorų sumastytą scenarijų.
Mes su baime ir nerimu stebime visuomenės abejingumą vykdomam masiniam telefoninių pokalbių pasiklausymui ir kitų operatyvinių priemonių totaliniam nekontroliuojamam naudojimui pareigūnų nuožiūra ir bylų vien šiuo pagrindu kėlimui. Nuožmų prokurorų priešinimąsi viešiems teismams, bei neaiškių ir neskaidrių įkalčių, pasitelkiant net Rusijos saugumo pajėgas, rinkimą. O didžiausia grėsmė – tai jau daugelį metų jokios prokurorų ir specialių tarnybų veiksmų kontrolės nebuvimas, vedantis į jų nusikalstamą savivaliavimą tarnyba.
Prie šios sparčiai išsigimstančios teisėsaugos prisideda ir nesuprantamumas, kodėl be jokios valstybės priežiūros palikti toli nuo dorovės aukštumų esantys teisėjai. Teisėjai, būdami lengvai pažeidžiami, uoliai vykdo jiems primetamus prokurorų nurodymus. To rezultatas – šalyje nebėra nemokamos teisingumo sistemos ir didėja pavojus tapti be kaltės kaltu. O kai pakliūsi į mūsų teisėsaugos mėsmalę, apie objektyvų, netendencingą teisingumą belieka tik pasvajoti…
TAF svarsto būtinybę, kad reikia kreiptis į Lietuvos generalinį prokurorą raginant atleisti prokurorus M.Dūdą ir J.Laucių iš užimamų pareigų ir pradėti jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl minėtų neteisėtų veiksmų ir įgaliojimų viršijimo. Nebegalime leisti šiems veikėjams nebaudžiamai žaisti mūsų ir mūsų vaikų likimais ir pačioje teisėsaugoje toleruoti nusikaltimus. Šiais klausimais griežčiau privalo pasisakyti LR Prezidentė, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas, bei visuomenė. Negi leisime, kad jie galutinai paverstų Lietuvą policine valstybe ir ką kada ir kaip nori siustų į kalėjimą?
Daktaras Algimantas Matulevičius
