Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei suteiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa). Šis apdovanojimas Prezidentei skirtas už „politinę lyderystę, skaidrumą, tiesą ir atsakomybę”.
Prezidentė iškilmingo apdovanojimo metu savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva per 23 Nepriklausomybės metus nuėjo nelengvą, bet įspūdingą sėkmės kelią.
„Džordžtauno universitetas buvo ypač svarbus mano gyvenimo etapas.
Pro mano kabineto langus Vilniuje matosi nuostabus Vilniaus universiteto ansamblis. Jį XVI a. įkūrė jėzuitai, kaip ir Džordžtauno universitetą.
Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atvykau į Džordžtauną studijuoti Pew Ekonominės laisvės stažuotojų programos. Važiavau iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos, vis dar per Maskvą ir nebūdama tikra, ar leis man vykti.
Studijuodama čia pajutau tikrą laisvę, kuri reiškė atvirus ir draugiškus žmones, aktyvų akademinį gyvenimą ir visuomeninę veiklą.
Baigusi programą, sugrįžau namo rankose laikydama naujai išduotą Lietuvos pasą ir turėdama geresnę savo šalies viziją. Ir dabar vertinu čia praleisto laiko naudą.
Todėl jeigu Jums reikia tvirto mainų programų JAV šalininko, jis stovi prieš Jus.
Būtent tuomet, 1991-1992 metais, išmokau du svarbius dalykus, daug padėjusius man gyvenime.
Pirma, sunkumai daro mus stipresnius. Ir antra, atsakomybė nėra našta. Leiskite man detaliau paaiškinti.
Pirma, venkite lengvų dalykų, priimkite sunkumus.
Mano kartai buvo lemta gimti okupacijoje, bet turėti galimybę gyventi pokyčių metu. Mes nebuvome tik pokyčių liudininkai, mes juos išgyvenome, patys keitėmės. Ir vis dar keičiamės.
Lietuva buvo priešaky griaunant sovietų imperiją. Buvome pirmieji paskelbę nepriklausomybę, pirmieji patyrę sunkias pasekmes – žmonių aukas ir ekonominę blokadą. Mokėmės kaip kurti šalį, ką daryti, kad ji gerai funkcionuotų. Visa tai praėję, dabar esame stipresni.
Pristatyme paminėtas krepšinis. Bet ne vien šis žaidimas mus apibūdina. Kitą sykį, kai redaguosite paveikslėlius savo „Apple” kompiuteryje naudodami „Pixelmator” programą, žinokite, kad ją sukūrė lietuviai. Jeigu norite greičiausio interneto Europoje, atvykite į Lietuvą. Arba jei matėte, kad kažkas pralenkė Michaelą Phelpsą plaukimo baseine, tai galėjo būti mūsų vunderkindė – šešiolikmetė olimpinio aukso medalio laimėtoja Rūta Meilutytė.
Kūrybingumas, dinamiškumas ir ryžtas įrašytas į lietuvių DNR.
Todėl nevenkite iššūkių, kuriuos sutiksite savo kelyje. Tai banga, kurią pagavę neatsiliksite nuo kitų. Taip, tam reikalinga drąsa ir stiprybė, bet tai atneša ir tą džiaugsmingą momentą, kai galime sušukti „Mes tai padarėme!” Jums ir Jūsų šaliai tai bus mažas žingsnelis į priekį.
Antra, atsakomybė yra svarbi.
Žinau, kad laukiate progos pritaikyti visas išmoktas teorijas, informaciją ir žinias praktikoje. Jus mokė geriausi profesoriai, politikai ir ekspertai. Bet nustebsite, kaip dažnai savo darbe turėsite ieškoti paprastų dalykų – sveiko proto, sąžiningumo ir drąsos – kad priimtumėte atsakingus sprendimus. Šios savybės bus svarbiausios dirbant bet kokį darbą ar atliekant bet kokią užduotį.
Europa, įskaitant Lietuvą, išgyvena ekonominius ir finansinius sunkumus. Sunkios istorinės pamokos padarė mus stipresnius, sugebėjusius įveikti ekonomines krizes, ištikusias Lietuvą 1998 ir 2009 metais. Dabar mano šalies ekonomika – viena greičiausiai augančių Europoje. Tačiau kad tai pasiektume, Lietuvos vyriausybė turėjo priimti nepopuliarius, bet reikalingus sprendimus konsoliduoti finansus. Surasti teisingą balansą tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo priemonių. Ir svarbiausia – užtikrinti žmonių supratimą ir kantrybę. Ir visa tai pasiteisino – Lietuva dabar augimo kelyje.
Turėkite drąsos ir atsakomybės priimti sprendimus, kad ir kokie sunkūs ar nepopuliarūs jie būtų. Galite ištaisyti klaidas, bet ne praleistas galimybes. Ir jeigu būsite pirmas, kurį apkaltins per didele atsakomybe, kad per daug ieškote sveiko proto ar esate pernelyg sąžiningas, manykite, kad Jūsų karjera sėkminga”, – kalbėjo Prezidentė.
Džordžtauno Universiteto profesorė Angela Stent pagiriamajame žodyje, suteikiant garbės daktaro vardą Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, sakė: „Džordžtauną su Lietuva jungia du svarbūs saitai: krepšinis ir šiandien garbės regalijas priimanti Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Respublikos Prezidentė, 1992 metais baigusi specialiąją Džordžtauno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių instituto programą, anksčiau ir pati gana aktyviai žaidusi krepšinį. D. Grybauskaitė – pirmoji Lietuvos valstybės vadovė moteris. 2009 metų rinkimuose, surinkusi daugiau nei 68 procentus rinkėjų balsų, ji iškovojo istorinę pergalę. Šis stulbinamas laimėjimas vainikavo įspūdingą du dešimtmečius trukusią valstybės tarnybos karjerą. Ji ėjo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorės, finansų, vėliau – užsienio reikalų viceministrės, finansų ministrės, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingos Europos Sąjungos komisarės pareigas, paskui tapo Prezidente. Be to, 2005 metais D. Grybauskaitė išrinkta Europos Sąjungos Metų komisare. Šiuos Prezidentės pasiekimus lėmė ryžtas, darbštumas, aštrus protas ir atkaklumas. Todėl ji – kelrodė žvaigždė ir pavyzdys ne tik šio universiteto absolventams, bet ir aukštų tikslų siekiančiam viso pasaulio jaunimui, kurio patikimumas ir gebėjimai yra itin svarbūs šiandieniniame pasaulyje. 2010 metais žurnalas „Glamour” D. Grybauskaitę paskelbė Metų moterimi.
Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat yra ir nepaprastai artima jėzuitų švietimui pačia geriausia prasme – tai „moteris, paskyrusi save kitiems”. Keldama savo kandidatūrą Prezidento rinkimuose, ji nustatė aukštus tikslus, o Prezidento posto nusprendė siekti tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms „gyventi be baimės, pasitikėti savimi, vieniems kitais ir rytojumi”. Ji nepailsdama dirbo, stengdamasi įgyvendinti šią viziją politinės suirutės ir ekonominio virsmo laikais, šaliai vis aktyviau pereinant prie žiniomis grindžiamos ekonomikos. Dabar neretai „Lietuvos viltimi” vadinama D. Grybauskaitė siekia, kad ir vidaus, ir tarptautinėje politikoje didžiausias dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamiems visuomenės nariams, ir ypač pabrėžia, kad moterys gali ir privalo atlikti esminį vaidmenį tai įgyvendinant. „Moterys, – pažymėjo ji, – yra labiau susitelkusios savo šalyse siekti gyvenimo kokybės. Jos aktyviau reiškiasi kovoje su skurdu, rūpinasi vaikais ir šeimomis.”
Tačiau Prezidentė D. Grybauskaitė – ne utopistė. Kompetenciją ji geba derinti su atjauta ir tvirtumu. 2008 metais, eidama už finansų programavimą ir biudžetą atsakingos Europos Sąjungos komisarės pareigas, ji pasiūlė Europos Sąjungos biudžetą, kurio didžiausią dalį pirmą kartą per visą istoriją sudarė išlaidos augimui ir užimtumui. Todėl mums visiems – ir asmeniniame, ir visuomeniniame gyvenime – Prezidentė D. Grybauskaitė yra sektinas pavyzdys.
Trys Baltijos valstybės pirmauja pokomunistiniame pasaulyje plėtodamos demokratiją, rinkas ir įstatymų viršenybę. Mes džiaugiamės Lietuvos ir jos vadovų pastarųjų dviejų dešimtmečių pasiekimais. Šiandien už pavyzdinį atsidavimą „tiesai, skaidrumui ir atsakomybei” Džordžtauno universitetas didžiuojasi galėdamas paskelbti Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę garbės daktare honoris causa.“
Džordžtauno universitetas yra seniausias JAV ir didžiausias pasaulyje tarptautinių santykių universitetas. Lietuvos Prezidentė šiame universitete studijavo 1992 metais.
Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardą yra gavę buvę JAV prezidentai Billas Clintonas ir Ronaldas Reaganas, buvę Jungtinių Tautų generaliniai sekretoriai Kofi Annanas ir Boutros Boutros-Ghali, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, Ispanijos Karalienė Sofija, Liberijos Prezidentė ir Nobelio taikos premijos laureatė Ellen Johnson Sirleaf, Afganistano Prezidentas Hamidas Karzai, dabartinis JAV Gynybos Sekretorius Chuckas Hagelis, žinomas ekonomistas Josephas Stiglitzas ir kiti.
