Nors Singapūras neturi daug erdvės statyti saulės veidrodžius, o krantai nėra itin tinkami vėjo jėgainių statymui, tačiau šalis vis vien pradeda užsiimti pozicijas ir stengiasi pristatyti save kaip ateities atsinaujinančios energetikos lyderę. Prie šios energetikos vystymosi ženkliai prisideda ir kitos Pietryčių Azijos valstybės.
Remdamiesi stipriomis elektronikos galimybėmis, preciziška energetika, chemijos pramone ir biokuru Singapūro valdžia žada, jog atsinaujinančios energijos sektoriui bus skiriama 1,36 milijardo JAV dolerių ir įdarbinta apie 7000 žmonių.
Šiems Singapūro sumanymams puikiai pasitarnauja geografinė padėtis – šalis yra arti Malaizijos ir Indonezijos, kurios yra pagrindinės biokuro, gaminamo iš palmių aliejaus, tiekėjos pasaulyje. Taigi šioms Pietryčių valstybėms patogu bendradarbiauti ir tapti pasauliniu atsinaujinančios energijos centru.
Prie idėjos vystymo prisideda ir tokios kompanijos kaip Neste Oil, kuri šiame regione turi 1,2 milijardo vertės biokuro išteklių plantaciją. Neste Oil Singapore vadovas Petri Jokinen teigė, jog šalis patraukli dėl savo brandumo ir patikimumo vystant energetikos industriją. Pagrindinis įmonės kapitalo augimas planuojamas būtent iš biokuro gamybos, todėl įmonei naudinga bendradarbiauti su „žaliosios“ energetikos idėjas plėtojančia valstybe. Neste Oil jau atidarė du šios produkcijos centrus, vienas iš jų Singapūre.
Vėjo jėgainių įmonė Vest Asia Pacific taip pat keliasi į Pietryčių Aziją, teigdama, jog būtent šiam regionui prognozuojamas atsinaujinančios energetikos pakilimas, lyginant su sustojusia Europos rinka.
Lyginant su vėjo jėgainių plėtrą, saulės energetika Pietryčių Azijoje nėra tokia populiari. Čia ji nusileidžia saulės veidrodžių plantacijų augimui JAV ir Kinijoje, nors geografinės sąlygos šiuose regionuose yra tiesiog idealios. Visgi saulės energetiką vystančios kompanijos į šį regioną žvelgia itin optimistiškai.
Renewable Energy Corporation būtent Singapūre atidarė didžiausią saulės baterijų gamyklą. Įmonės prezidentas Ole Enger teigia, jog ši energetikos rūšis turi milžiniškas galimybes ir jau įrodė galinti sėkmingai varžytis su tradicinėmis energetikos rūšimis. Nors pradžioje saulės energetika reikalauja subsidijų, tačiau augant šios rūšies energijos gamybai kaina greitai krinta ir nebereikalauja papildomos paramos. Tai įrodė ir sėkmingas saulės energetikos pavyzdys Vokietijoje.
Ole Enger taip pat atkreipė dėmesį, jog pietinės Azijos valstybės sudaro 50 proc. populiacijos, todėl ypač svarbu, jog šios šalys sugebėtų sukurti gamtai draugišką energetinę infrastruktūrą.
Kuriant atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą ypatingai ryški ir Japonija. Šalis, kurioje jau kurį laiką nerimsta protestai dėl atominės energetikos, tiesiog milžiniškais greičiais vysto saulės energetiką.
Parengta pagal užsienio spaudą
