Pasukusi istorijos ratą keliasdešimčia metų atgal valdžia nori ir pertvarkydama pensijų sistemą: pakeisdama dabartinę, pažangesnę, pensijų sistemą, pagrįstą einamosiomis įmokomis ir išmokomis, privačiais kaupiamaisiais pensijų fondais, kurie yra atgyvenę ir visiškai neefektyvūs.
Kadaise kaupiamieji pensijų fondai taip pat egzistavo. Tačiau įvykus kokiems nors sukrėtimams – karams, revoliucijoms, ekonominėms, finansinėms krizėms, tie fondai žlunga, ir pensininkai lieka be nieko. Net jeigu didelių sukrėtimų ir nebūna, viskas priklauso nuo spekuliantų vertybiniais popieriais – nuo jų sugebėjimo ir sąžiningumo.
Lietuvoje kaupiamieji pensijų fondai veikia jau visą dešimtmetį. Prieš pradedant pensijų reformą, agitatoriai iš valdžios struktūrų ir bankų aiškino, jog valstybinė Sodra, senatvės pensijoms skirdama 25% nuo darbo užmokesčio, ateityje pensininkams galės garantuoti 40% vidutinio atlyginimo dydžio pensijos, o privatūs fondai, gaudami 5,5% iš Sodros, ateityje pensininkams išmokės 30% vidutinio atlyginimo dydžio pensijas. Kitaip sakant, privatininkai veiks kelis kartus efektyviau negu valstybė.
Kai kurie privačių pensijų fondų valdytojai, manipuliuodami skaičiais, pateikdavo sau dar palankesnius skaičius, žadėdami dar didesnes pensijas iš privačių fondų. Dabar, praėjus dešimtmečiui, galima prižiūrėti, kokie gi yra realūs privatininkų pasiekti rezultatai.
Paskelbta, kad vienas antrosios pakopos pensijų dalyvis per 10 metų sutaupė vidutiniškai 1700 eurų. Laikoma, kad išėjęs į pensiją žmogus vidutiniškai gyvena dar 20 metų. Padalinkime 1700 eurų iš 20 metų ir iš 12 mėnesių. Gauname, kad vienam pensininkui iš privačių pensijų fondų vidutiniškai gali būti kas mėnesį išmokėta po 7 eurus.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje dabar yra 700 eurų, vidutinė senatvės pensija – 240 eurų. Iš to galima paskaičiuoti, kad vienas procentas, nuo atlyginimų sumokėtas valstybinei Sodrai, duoda pensininkui per mėnesį vidutiniškai 10 eurų pensijos, o štai vienas procentas, sumokėtas privatiems kaupiamiesiems pensijų fondams, duoda tik maždaug 3 eurus pensijos.
Sodra privatiems fondams įvairiais metais pervesdavo skirtingą procentą lėšų, kurios nesiekė 5,5%, kaip buvo planuota, tačiau, net ir tai įvertinus, nesunku paskaičiuoti, kad kaupiamųjų fondų sugeneruotos pensijos yra maždaug 15 kartų mažesnės negu buvo jų pažadai. Mat pagal planą, pagal savo pažadus jie turėjo sugeneruoti ne 7, bet 100 eurų dydžio pensijas.
Gal būt mokyklose tam ir buvo panaikintas valstybinis matematikos egzaminas, kad žmonės nemokėtų aritmetikos ir nesugebėtų suprasti finansinių sukčių klastos.
