Ketvirtadienį Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė pristatė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Štai kaip į tai buvo atsiliepta: „ Kirsdama per partijų pajamas, D.Grybauskaitė papildomų dotacijų nesiūlo“, „Prezidentės spaudžiamas Seimas sugrįžo prie partijų finansavimo įstatymo projekto“.
O juk viso labo Prezidentė Dalia Grybauskaitė tik pasiūlė drausti įmonėms remti politines partijas, fizinių asmenų aukos turėtų mažėti nuo maždaug 42 tūkst. Lt per metus iki perpus mažesnės sumos, o jų parama negalėtų viršyti 10 proc. deklaruotų asmens metinių pajamų. Šalies vadovė taip pat pasiūlė atsisakyti dalies politinių kampanijų išlaidų kompensavimo kaip priemonės palengvinti finansinę politinių partijų naštą, tačiau valstybės dotacijų didinti nesiūlo.
Šios įstatymo pataisos, pasak Prezidentės, yra žingsnis siekiant skaidresnės politinės sistemos. „Rinkimuose turi varžytis politikai ir jų idėjos, o ne už jų stovinčių interesų grupių pinigai. Šiuo metu Lietuvos politiniame gyvenime dominuoja konkurencija pinigais, tai jau ne tik politinės korupcijos, bet ir pavojaus demokratijai ir valstybės saugumui klausimas”, – Prezidentūros pranešime spaudai pabrėžia Prezidentė.
Pernai balandį svarstydamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės naujos redakcijos įstatymą Seimas atmetė konservatoriaus Arvydo Anušausko pateiktą pasiūlymą uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms. Už tokį pasiūlymą balsavo 11 Seimo narių, 25 buvo prieš, susilaikė 24. Už juridinių asmenų aukų draudimą balsavo šeši konservatoriai ir penki Seimo narių mišrios grupės nariai.
Prieš tai atsisakyti privačių bendrovių aukų Seimui siūlė tuometinis prezidentas Valdas Adamkus ir Teisingumo ministerija.
Tačiau Seimo nariai Prezidentės siūlymui kritikos negailėjo.
Liberalė Dalia Kuodytė iš viso pasipiktino Prezidentės anksčiau išsakytais teiginiais, kad gyvendamos iš verslo pinigų partijos vėliau atidirbinėja bei priima verslui naudingus sprendimus.
„Aš manau, kad nepasitikėjimą politinėmis partijomis ir visa politine sistema sukelia būtent tokia neatsakingi apibendrinti teiginiai, kai viskas sumetama į vieną puodą. Kažkokie politikai, kažkokios partijos kažkam atidirbinėja ir tuo pagrindu mes keičiame įstatymus. Tai man regis, žmonių nepasitikėjimas ateina būtent iš tokių teiginių ir todėl prašau įvardinti konkrečius pavyzdžius“, – piktinosi politikė, bet atsakymo nesulaukė.
Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė pasipiktinusi aiškino, kad gali tekti stovėti su skardine dėžute rankoje ir rinkti aukas rinkiminei kampanijai.
Savo ruožtu Sandrauga Kitokia Lietuva šiuo klausimu turi tvirtą ir pagrįstą nuomonę – esantis politinių partijų finansavimas įtvirtina politinių partijų monopolinį viešpatavimą. Jeigu tam nebus padarytas galas, tikėtis esminių pasikeitimų Lietuvos valstybės stiprinime ir gyventojų pragyvenimo lygio kilime netenka.
Gerb. Seimo narėms norime priminti kelias smulkmenėles, kad šiandieną net biudžeto skirtus pinigus partijos naudoja kaip tinkamos. Taip pat turbūt nesiginčysime, kad restoranus, viešbučius, pokylius reikėtų apmokėti iš savų asmeninių lėšų, o jei jų nėra, o norisi – galima ir su skardine pastovėti, nieko tokio neatsitiks. Stovinčių su skardine rankose Jūsų valdomoje Lietuvoje, gerbiamosios Seimo narės, yra tiek, kad jei gerb. politikai papildytų jų gretas, kontingento padidėjimas nebūtų esminis.
Na, o priminti gerb. Seimo narėms, kad yra toks LR Biudžeto sandaros įstatymas ir jame yra reglamentuojamas biudžeto lėšų panaudojimas, kurio nuostatas galbūt vertėtų taikyti ir politinėms partijoms, bent jau mes nesiimame.
Sandrauga Kitokia Lietuva supranta, kad nors Prezidentės siūlomos įstatymo pataisos yra būtinos ir neišvengiamos, jau šiandien iš reakcijos į jų pateikimą matosi, kad tikėtis monopolinę padėtį užimančių politinių partijų pritarimo netenka.
Be to, negalima nepastebėti, kad dabartinė politinių partijų finansavimo praktika tiesiogiai prisideda prie veiksnių, lemiančių stagnaciją partijų vadovybėse.
Mes suprantame, kokia tai sudėtinga problema ir pačioms politinėms partijoms. Bet kokia veikla reikalauja atitinkamo finansavimo, bet jis turi būti skaidrus, pagrįstas, skatinantis partinę veiklą, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės poreikius, o ne tarnauti atskiroms grupuotėms ar klanams, tarp jų – ir partiniams.
Sandrauga Kitokia Lietuva ryžtingai pasisako už Prezidentės pateiktų politinių partijų finansavimo įstatymo pataisų priėmimą ir savo veikloje sieks, kad tai sulauktų plataus visuomenės pritarimo, ir kad galiausiai tam pritartų ir LR Seimas.
Kęstutis Pūkas
Sandraugos Kitokia Lietuva prezidentas
