Seimo narys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis siūlo Baudžiamojo kodekso (BK) 154 straipsnį, kuriame kalbama apie šmeižtą, sukonkretinti papildant nuostata, kad šmeižtu laikomi tik tokie kaltininko veiksmai, kai jis paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį, iš anksto žinodamas apie skleidžiamos informacijos netikrumą ir tai daro sąmoningai. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse tokios nuostatos nėra.
Anot parlamentaro, tokiu BK pakeitimu yra siekiama, kad būtų išvengta įvairių šio įstatymo straipsnio interpretacijų, sudarančių sąlygas bausti bet kurį asmenį, išsakiusį savo nuomonę, net nesiekiant sąmoningai žmogui, apie kurį kalbama, pakenkti.
„Iki šiol esama įstatymo nuostata ir teismų praktika rodo, jog šmeižimas ir jo požymiai yra apibrėžiami gana abstrakčiai. Šmeižtas traktuojamas kaip nusikalstama veika, kai asmuo paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tačiau įstatyme nėra konkrečiai numatyta, jog šmeižimu būtų laikoma tik tyčia ir sąmoningai padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir tai darė sąmoningai.
Būtent tokia nuostata ir siūlau sukonkretinti BK 154 straipsnį. Tokiu būdu norma, apibūdinanti šmeižimo požymius, bus aiškesnė ir užkirs kelią teismams interpretuoti ją skirtingai. Tai padaryti yra būtina, nes remiantis tuo, kas dabar parašyta BK, bet kokių tikrovės neatitinkančių žinių pareiškimas apie kitą asmenį gali būti ir kartais būna piktybiškai teismų traktuojamas kaip šmeižtas“, ‑ teigė Seimo narys V. Mazuronis.
