Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Gerb. I.Degutienei
Lietuvos generaliniam prokurorui Gerb. Dariui Valiui
Ministrui pirmininkui Gerb. A.Kubiliui
Valstybės saugumo departamento Generaliniam direktoriui gerb. G.Grinai
Lietuvos Respublikos STT
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Gerb. G.Kryževičiui
Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Gerb. E.Žiobienei
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Lietuvos Apeliacinio Teismo pirmininkui Gerb. E.Žironui
Panevėžio apygardos teismo pirmininkui Gerb. V.Meidui
Šiandieninė visuomenė yra nepaprastai sujaudinta dėl D. Kedžio dukrytės likimo ir Kėdainių apygardos teismo nutarties sugrąžinti ją įtariamojo pedofilija Andriaus Ūso draugei, biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei. Todėl, išdėstydami realius motyvus, prašome sustabdyti veiksmus, nukreiptus prieš šį vaiką.
1.Nors teisinių nutarčių turinys yra išimtinai tik juos priimančios teisinės institucijos prerogatyva, tačiau visuomenę neabejotinai piktina pačių teisėjų vykdomi akivaizdūs žmogaus demokratinių laisvių pažeidimai, griaunantys demokratiškos valstybės pamatą. Kiekvienam
valstybės piliečiui yra suprantama, jog bet koks darbas privalo būti atliekamas sąžiningai ir dorai – šių nuostatų ypatingai privalu laikytis ir teisėjui. Akivaizdu, kad sąmoningai neatsižvelgęs į D.
Kedžio dukters norą ir nuomonę gyventi su savo teta Neringa ir priėmęs sprendimą grąžinti ją biologinei motinai skubos tvarka, Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas V. Kondratjevas pažeidė vaiko teises į laisvą pasirinkimą ir tokiu būdu pažeidė Vaiko teisių deklaracijoje (JTO, 1959), Vaiko teisų konvencijoje (JTO, 1989, LRS ratifikuota 1995-07-30), Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996) akcentuojamą vaiko interesų prioritetą, ignoravo jo
teisę pasirinkti gyvenimo vietą bei aplinką (mokyklą, draugus, globotinius, artimųjų ratą ir kt.) ir tokiu būdu padarė šį įstatymą neįgyvendinamą, nes vaikas kategoriškai atsisako gyventi su savo
biologine motina, saugoma kaukėtų apsaugininkų ir neturinčia nei pastovių darbo pajamų, nei pastovios gyvenamosios vietos.
Minėtuose dokumentuose teigiama: „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.” (Vaiko teisių konvencija, 3 str.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4. str.) teigiama: „1) Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 2) vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis”.
Mergaitės noro ir nuomonės nepaisymas ir dar daugiau – prievartinis siekis prieš vaiko valią grąžinti jį biologinei motinai, su kuria vaikas jau daugybę metų nepalaiko jokių šeiminių ryšių, yra grubus ir neteisėtas valstybinės institucijos veiksmas, kuris negali būti toleruojamas ir leistinas teisingumą įgyvendinančiai instancijai. Tai akivaizdžiai diskredituoja teismų autoritetą valstybėje, griauna visuomenės pasitikėjimą jais bei šalies demokratija. Žmogaus valios nepaisymas žemina jo orumą bei savivertę, neleidžia jaustis saugiam ir pasitikėti valstybės institucijomis.
2. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriame įteisintas vaiko grąžinimas motinai skubos tvarka, pažeidžia Lietuvos piliečio teises į teisingą teismą bei tiesos siekį. 2012 m. vasario 13 dieną Vilniaus 2 apylinkės teisme turi būti pradėtas pedofilijos bylos tyrimas, kuriame privalo būti tiriamas kaltinamojo pedofilija A. Ūso dalyvavimas šioje istorijoje. Biologinė mergaitės motina yra A. Ūso draugė, galimai savo išnuomotame bute nenustatytą skaičių kartų sąvadavusi šiam kaltinamajam. Taigi D. Kedžio mergaitės motina šio tyrimo metu gali tapti įtariamąja. Lietuvos visuomenei labai svarbu gauti visus atsakymus į pedofilijos bylos klausimus. Pedofilijos byla Lietuvoje turi būti deramai ir iki galo ištirta, visi kaltininkai aiškiai įvardinti ir nubausti. Todėl visuomenei yra visiškai nesuprantama, kodėl taip skubama grąžinti mergaitę motinai, galinčiai tapti bylos įtariamąja.
Visuomenė akivaizdžiai sunerimusi ir dėl to, kad mergaitė, esanti pedofilijos bylos liudininke, gali atsidurti galimų nusikaltėlių rankose.
Trečia, tai yra galimybė niekada neišaiškinti tikrosios tiesos, brutalaus nusikaltimo prieš Lietuvos vaikus. Tokiu būdu mums visiškai nesuprantamas yra garsių valstybės teisininkų – Kūrio, Kryževičiaus, Nekrošiaus bei dalies žurnalistų siekis dezinformuoti visuomenę – mergaitės atidavimas motinai yra ne tiesos ir teisingumo valstybėje įtvirtinimo aktas, bet jos uždengimas ir paslėpimas, visiškas pedofilijos bylos sužlugdymas.
Todėl, norėdami valstybės gyvenimą grįsti tikrais tiesos ir teisingumo principais, aukšti šalies teisinių ir valstybinių bei Vaiko teisių apsaugos institucijų pareigūnai turėtų siekti atsakingo ir tikro pedofilijos istorijos tyrimo, o ne dangstyti tiesą gražbyliavimu bei žmonių dėmesio nukreipimu nuo esminių šios problemos aspektų.
3. Visuomenei taip pat yra visiškai nesuprantamas abejingas Lietuvos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei Kauno miesto ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų požiūris į D. Kedžio dukros likimą bei jos teises, jų siekis ne užtikrinti Vaiko teisių konvencijos nuostatas, bet atstovauti vaiko biologinės motinos interesus, neatsakant net į esminius saugios vaiko ateities klausimus.
Todėl prašytume suteikti galimybę nepriklausomiems ekspertams įvertinti realią D. Kedžio dukros psichologinę bei socialinę – buitinę situaciją ir pateikti išvadas dėl tolimesnio jos gyvenimo perspektyvų.
Visuomeninis judėjimas „Drąsiaus kelias”
