Jonas Siaurukas
Pardavus (ar sunaikinus „už dyką“) litą ir paskutinius ekonominės Lietuvos nepriklausomybės likučius, laikui bėgant vis labiau ryškėja, kad mūsų tauta grimzta į buvusio sovietinio visuotinio skurdo lygį. Pagal degtinės, mašinų, butų, duonos ir daugelio kitų prekių, kurios puikiai tinka pinigų vertės palyginimui, kainas, euras jau yra žymiai pigesnis už nevaliutinį rublį. Nors atlyginimai ir pensijų vidurkis dar yra šiek tiek didesni, negu sovietinis 100 ar 150 rb. per mėnesį, bet, atsižvelgiant į kainas, aišku, kur nuėjome – ATGAL. Tiesa, saujelė , keli procentai, žmonių gyvena žymiai geriau, o keletas šeimų – kompradoriniai verslininkai ir aukštieji valdininkai gal ir labai gerai. Mat, jie – tarpininkai pigiai parduodant Lietuvos turtą ir žemę užsienio kapitalui. Bet pigiai. Jei nenori parduoti (nori palikti „saviems“), tai kartais Lietuva susilaukia tarptautinio arbitražo baudų. Palikta tik teisė džiaugtis, pardavėme. Pigiai. Lietuvą. „Pritraukėme“ darbo jėgos, svetimų kolonistų.
Pramonės likučius, nemažą dalį žemės ir žemės ūkio, viešbučių ir kito verslo, tikrai galėjo valdyti savi, nei kiek neblogiau negu kolonizatoriai iš Vakarų ar Pietų (ar net prakeiktų Rytų), bet tada gal komisiniai būtų mažesni, o gal ir Bankai jau diktuoja sąlygas, ne tik ekonomines, finansines, bet jau ir bendrąją politiką. O gal diktavo ar patarinėjo jau ir Baimė?
Pilni laikraščiai skelbimų – parduodama Lietuva, net siūloma darbai, bet niekas nebenori dirbti už sovietinį atlyginimą, nesulaukdami net žmoniško elgesio darbe mauna į Vakarus, kur iš karto net nekvalifikuotas darbuotojas gauna tris kartus daugiau.
Pasidairykite po Lietuvos miestus, kam priklauso geriausiomis vitrinomis papuošti namai, firmos, etc. Mes jau tapome kolonija. Beje, tapti kolonija nebūtinai reiškia, kad tik turtingieji engia ir naikina „aborigenus“, kolonizuoja kraštą. Ar tik turtingieji išnaikino indėnus, kolonizavo jų žemes, prekiavo vergais, ar prie to neprisidėjo ir „vargšai“ kolonizatoriai, kuriems patarimais ir kreditais „padėjo“ Mamonos žyniai? Europa tapo baltųjų indėnų kraštais, o kolonistai ir kolonizatoriai šį kartą plūsta iš Rytų ir Pietų. Europa, kuri taip neseniai valdė visą pasaulį.
Pietryčių antplūdis gresia ne tik Europai, kai ji bus suvirškinta, kai visi taps šokoladinės odos spalvos „žemėnais“ ar „žmogėnais“, tada dauguma paklaus, o kas jūs tokie esate, japonai, žydai ir t.t., kurie dar nenori tapti „mumis“? Tad tie, kurie dėl kosmopolitinės politikos kaltina, tyliai ar garsiai, žydų tautą ar rusus, turėtų nuvažiuoti į Rusiją ar Izraelį ir įsitikinti, kad ir tos turtingos ir galingos tautos (jų dauguma piliečių) skursta, yra kapitalo engiamos ar gyvena geriausiu atveju tik vidutiniškai. Žinoma, jos labai didžiuojasi, kad jų tarpe yra daug milijardierių, kad jos yra labai galingos (branduolinį ginklą turi), bet vienu pasididžiavimu ilgai sotus nebūsi. Kosmopolitizmo ir „proletarinio“ internacionalizmo „šmėkla“ buvo paleista Rusijoje ir išžudė ar išmarino badu ten milijonus žmonių, bet po to atsisuko ir į kitus… Gali būti, kad viskas baigsis orveliškais ar kafkiškais socialinės inžinerijos košmarais ar net eiliniu pasauliniu karu.
Ką gi daryti mums, mažiems? Kaip Islandijai, atsisakyti mokėti skolas? Uždusins, arba atiduos Rusijos baubui. Kaip Izraeliui, mažiau skolintis ar apriboti gaunamų paskolų procentus? Sužlugdys ekonomiką, nebeinvestuos. Patiems pasiduoti Rusijai, juk buvome Sovietijos Amerika, o dabar esame Europos Čiukotka? Nieko gero, nes ir Rusijoje socializmo nebėra. Kurti socializmą savo jėgomis, kaip Š.Korėja, Kuba?
Klausimas retorinis.
Bandoma kažką daryti, bet labai jau neryžtingai, nenuosekliai. O juk ES „parama“, kuri ir dabar buvo duodama taip, kad dar labiau įlįstume į skolas, o rimtos gamybos taip ir nesukurtume (natūralu, nes niekam nauji konkurentai nereikalingi) vieną kartą baigsis. Ir nebebus net už ką „šiltinti“ namų…
Lietuvos pardavimas ir lietuvių tautos ištuštėjimas toks rimtas, kad socialdemokratas D.Kirvelis siūlo mokėti visiems minimalų atlyginimą, nesvarbu, ar dirbi, ar ne, gal tikisi, kad nors taip nemaža dalis lietuvių liks Lietuvoje. Gal tai priverstų ir valdininkus, ir verslininkus kitaip elgtis, daugiau mokėti už darbą, laisviau leisti gyventi bent jau kaime?
Iš kur paimti pinigų? Jis sako, kad pinigų yra, BVP jau leistų tai padaryti… Šis socialdemokratas, save vadinantis „burbuliuotoju“ (o iš tikrųjų rimtas kritikas ir mąstytojas), svarsto, ar nereikėtų net naujos religijos, ar net naujos iš esmės santvarkos (nebe demokratijos, bet meritokratijos) sukurti , gal tai padėtų išgelbėti Lietuvą?
Bet įtakingieji ideologai, didžiųjų partijų smetona nenori apie tai ir girdėti ar patys galvoti. Jie nebebijo Bernardo Brazdžionio, Maironio, Kudirkos, bet bijo svetimų sirenų…
Gal ir teisingai daro? Gal ir reikia veikti tik patyliukais? Juk jau nebesame laisvi (R.Ozolas).
Tarptautinėje politikoje nei kiek ne geriau. Nei švedai, nei suomiai, nei lenkai nenori su mumis, Baltijos šalimis, sukurti rimtos gynybos sąjungos, jau seniai Baltijos šalys nesusišneka tarpusavyje, net kariaudavo ir grobdavo vienos kitą. Kuo ir naudojosi rusai, vokiečiai, o kai tie susitardavo tarpusavyje, tapdavo visai blogai. Panaši padėtis ir dabar. O juk tokia Sąjunga niekam negrasintų, nei rusai, nei kiti negalėtų tam rimtai idėjiškai prieštarauti.
Artėja rinkimai. Rimtų geopolitinių ir ekonominių pakalbėjimų nėra. Savikritikos ir negali būti prieš rinkimus…
O padaryti kažką tikrai galima būtų. Bet kaip padaryti, jei net niekas, išskyrus keletą inteligentų, kurie dar nenusivylę viskuo, apie tai nekalba? Nenori melagingai žadėti?
Kartais „kritikai“ apšaukiami prorusiškais, nepatrijotais. Bet manau, kad jie labiau myli Lietuvą, negu tie, kurie už „gerą tylą“ (ar visada tyla gera?). Manau, kad jie, tie valdžios kritikai, gal ne visi, mato, kad KOL KAS Lietuvoje geriau, negu Rytuose ar Vakaruose, didžiuojasi savo tauta, per stebuklą išlikusia po šimtmečių priespaudos. Bet jie prognozuoja, ir pamatuotai, kad greitai gali tapti daug blogiau. Nes tirpstame, nykstame, skurstame vis sparčiau, procesas tampa negrįžtamu.
Manyčiau, kad daugelis nusivylusiųjų ar valdžios bei verslo kritikų inteligentų anaiptol nesidairo į Rytus, nes supranta, kad kiekviena didelė imperinė tauta nėra mažųjų tautų draugas ar gynėja. Tad ir kaltinimai „prorusiškumu“ nėra labai pagrįsti. Nekalbu apie tuos, kurie vaikšto su agresoriaus kokarda… Nejau ir valdžios žmonės bijo mąstyti viešai, kad juos kažkuo tai apšauks, kažką negero suras? Būtų vis tik gerai, kad kiekvienoje didelėje partijoje, nebūtinai pačios viršūnėlėse, būtų savų „kirvelių“, kurie nebijotų, kalbėtų drąsiai ir atvirai, net savus kritikuotų (žinoma, mandagiai). O gal pagaliau susilauksime tokių iš jaunimo? Nejau visi už gardaus valgio šaukštą parduos savo tėvų žemę ir laisvę galutinai?
