- Reklama -

Ar sukels A.Butkevičius konstitucinę krizę šalyje? KK nuotr.

Panašu, kad Seime siekia įsivyrauti keista, demokratinės ir teisinės valstybės principus iškreipianti tradicija: vos tik teisėsauga paliečia kokios „tradicinės“ partijos neeilinį narį, tuoj Seimas užsimoja keisti Seimo Statutą ir grasina atleisti teisėtvarkos bei teisėsaugos struktūrų vadovus, „Seimui nepatvirtinus metinės ataskaitos“.

Praėjusioje Seimo kadencijoje tokios Seimo Statuto pataisos atsirado po to, kai Panevėžio STT palietė neeiliniu vadinamą konservatorių Vitą Matuzą. Šiemet, jau socialdemokratų valdančiojoje daugumoje, tokių Seimo Statuto pataisų užsimanyta palietus neeilinį socialdemokratą, buvusį Vilniaus vicemerą R.Adomavičių.

Nėra abejonių – tai aiškus Seimo signalas, veikiau – šantažas (ar spaudimas), teisėsaugai: gaudykit visus, išskyrus mūsų, valdančiosios partijos, narius. O mes visus metus čia, Seime, stebėsim, ir, jei gerai dirbsit, neliesit, ko nereikia, mes jūsų ataskaitą patvirtinsime, ir jūs savo vadovaujančiuose postuose išliksite. Bet jeigu sumanysite kokį mūsų partietį paliesti, viskas – kraukitės daiktus ir apleiskite savo darbo vietą: mes jūsų metinės ataskaitos nepatvirtinsime, ir jūs privalėsite rašyti atsistatydinimo pareiškimą.

Nes būtent tokį naują institucijos vadovo atleidimo pagrindą – nepritarimas veiklos ataskaitai – nori įtvirtinti naujoji Seimo dauguma.

Norai – norais, tačiau kokia yra realybė?

O realybė yra tokia: kad valdančioji Seimo dauguma tokiais Seimo Statuto pakeitimais, nesant nustatytų jokių objektyvių ataskaitos vertinimo kriterijų, siekia sudaryti sąlygas politiniam susidorojimui su teisėsaugos institucijomis.

Dar daugiau – tokį atleidimo pagrindą norima taikyti tiems institucijų vadovams, kuriuos skiria Prezidentas. Tai reiškia, kad Prezidentas būtų įpareigojamas atleisti institucijos vadovą, kurio veiklos ataskaitai nepritarė Seimas. O tai jau paneigia Prezidento konstitucines galias ir prieštarauja Konstitucijai.

Dar anam Seimui konstitucinės teisės specialistai buvo išaiškinę, kad toks teisėsaugos institucijų vadovų atleidimo pagrindas, kokį norima įtvirtinti pakeitus Seimo Statutą, konkuruoja su Konstitucijoje nustatytu nepasitikėjimo institutu, kuris taikomas Seimo skiriamiems pareigūnams, ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą.

Dar daugiau – esminis skirtumas būtų tai, jog, pagal Konstitucijos 75 str., norint pareikšti nepasitikėjimą, reikia 71 balso, o ataskaitos nepatvirtinimui Seimo nutarimu užtektų paprastos daugumos (pagal Seimo Statuto 113 str.).

Tai reiškia, kad vadovų atleidimas taptų politizuotas, destruktyvus ir tai visiškai paneigtų institucijų nepriklausomumą.

Taigi, susidaro įspūdis, kad ES pirmininkavimą pradedanti Lietuva, šiuo atveju – socialdemokratų sudaryta valdančioji dauguma gali šalyje sukelti rimtą konstitucinę krizę.

Mat, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, Seimo priimtas nutarimas negali įpareigoti Respublikos Prezidento atleisti jo skiriamus įstatymų numatytus valstybės pareigūnus.

Tuo tarpu valdančioji dauguma siekia peržengti Konstitucijoje numatytas valdžios pasidalijimo principų ribas, nors pagal Konstitucijos nuostatas, Seimas neturi teisės netgi svarstyti nepasitikėjimo tokiais institucijų vadovais, kuriuos skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, klausimo.

Tai reiškia, kad socialdemokratams (valdančiajai daugumai) užsispyrus vis dėlto įtvirtinti naują institucijos vadovų, kuriuos skiria Prezidentas, atleidimo pagrindą – keisti Seimo Statutą, ir atleisti juos dėl nepatvirtintos metinės ataskaitos, artimiausią pusmetį (kai Lietuva pirmininkaus ES) Lietuvą gali purtyti didžiulė konstitucinė krizė.

Prezidentė, kuri yra Konstitucijos garantas, tikrai gins Konstituciją ir nesutiks, kad Seimas, pažeisdamas Konstituciją, už ją spręstų institucijų vadovų, kuriuos, pagal Konstituciją, skiria ir atleidžia Prezidentas, nepasitikėjimo klausimą. Tokiu atveju tarp Prezidentės bei valdančiosios Seimo daugumos įsiplieks labai rimtas konfliktas.

Taigi, ar tikrai LSDP pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius Lietuvos pirmininkavimo ES metu siekia rimtos konstitucinės krizės šalyje?

Tą pamatysime jau artimiausiu laiku. Kaip pamatysime ir tai, kokiu politiku pasirodys Algirdas Butkevičius Europos akyse: solidžiu, rimtu ir atsakingu politiku ar tik vietinės reikšmės pseudopolitiku, pasiklydusiu intrigų labirintuose?

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!