Šunų mylėtojai yra sunerimę dėl Norvegijoje plintančios ūmios ligos, kuri ne visada išgydoma ir dalis susirgusiųjų gyvūnų nugaišta.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos vadovės Birutės Karvelienės, lietuviams taip pat kyla klausimų dėl šios ligos protrūkio. „Tai yra natūralu, nes mes visi esame atsakingi už savo augintinius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje nėra gauta pranešimų apie masinius šunų susirgimus ar gaišimus. Tačiau šunų savininkai turėtų būti atidūs“, – perspėja B. Karvelienė.
Nuo rugpjūčio vidurio pastebėtas didesnis hemoraginio enterito pasireiškimas Osle ir jo apylinkėse. Vėliau ši liga užfiksuota ir kituose Norvegijos regionuose. Liga pasireiškia ūmiu viduriavimu su krauju, kurį lydi ir vėmimas, silpnumas, apetito nebuvimas, išsekimas, gyvūnas gali gaišti. Ligos metu labiausiai pažeidžiamas gyvūno plonasis žarnynas. Paskutiniais duomenimis, yra užfiksuoti 173 ligos atvejai, iš kurių 43 atvejai baigėsi gyvūno mirtimi. Tikslus šios ligos atvejų skaičius nėra žinoma, nes informacija apie susirgimus ne visada galėjo pasiekti Norvegijos maisto saugos ir veterinarijos tarnybą, kuri su kitomis atsakingomis institucijomis tiria šios ligos protrūkį.
Ligos protrūkio priežastis nėra visiškai aiški. Norvegijos maisto saugos tarnyba, Norvegijos veterinarijos institutas ir kitos institucijos atlieka epidemiologinį tyrimą, įskaitant susirgimo priežasties nustatymą, tad tiriami sergantys ir nugaišę gyvūnai, imami mėginiai priežasčiai nustatyti.
Atmestos hipotezės, kad susirgimai galėjo kilti dėl virusų (parvovirusas, koronavirusas, mėsėdžių maro virusas, cirkovirusai), parazitų (giardiazė ir kriptosporidiozė), bakterijų (kampilobakteriozė, salmoneliozė, ešerichiozė, leptospirozė, tularemija ir juodligė), apsinuodijimų rodenticidais ir panašiomis medžiagomis bei dumbliais, grybinės kilmės infekcijų ir vektorių pernešamų ligų. Tyrimai parodė, kad daugelio sirgusių šunų organizme kolonizavosi didelis kiekis bakterijų Providencia alcalifaciens ir Clostridia perfringens. Šios bakterijos gali būti randamos ir sveikų šunų žarnyne, tačiau nedideliais kiekiais.
„Manoma, kad pagrindinis šios ligos plitimo kelias yra per virškinamąjį traktą, kuomet gyvūnas suėda ar palaižo užterštą pašarą, objektą. Pastebėta, kad ligos plitimas tiesioginio kontakto metu (nuo šuns šuniui) nėra pagrindinis. Žmogui ši liga taip pat nėra pavojinga. Kitų rūšių gyvūnams ši liga nėra registruojama. Užterštas pašaras nėra nustatytas, tačiau vyksta tyrimas, nes surinkus informaciją apie sirgusių šunų mitybos ir laikymo pobūdį, gauti skirtingi rezultatai, todėl protrūkio tyrimas yra sudėtingas. Ūminis hemoraginis viduriavimas pasireiškė įvairaus amžiaus ir veislės šunims, todėl galima teigti, kad ligos pasireiškimas nepriklauso nuo amžiaus, veislės ar lyties“, – teigia LSMU dr. L. Kriaučeliūnio smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Inga Stadalienė.
Kaip galima apsaugoti savo augintinius nuo šios ligos? I. Stadalienė pataria apriboti šunų kontaktus su kitais šunimis, vengti šunų vedžiojimo viešose vietose, neleisti gyvūnams uostyti ir laižyti vietų ar objektų, kurie galėjo turėti kontaktą su kitais šunimis, kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo turi kokių nors ligos požymių, prieš vykstant į užsienio šalis apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir laikytis veterinaro rekomendacijų dėl vakcinacijos plano.
Ar yra rizika, kad Lietuvoje pasireikš ši liga? „Privalome būti budrūs, laikytis rekomendacijų, kad išvengtume ligos plitimo. Gyvūnų savininkai turi kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytojus, jei pastebėjo, kad gyvūnas yra vangesnis, atsisako pašaro, vemia, viduriuoja. Ligų, kurios pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais, yra daug, todėl svarbu nustatyti tikslią ligos priežastį ir kryptingai taikyti gydymą pagal gautus tyrimo rezultatus, tam būtina atlikti bakteriologinį tyrimą. Svarbu suprasti, kad išsamus gyvūno ištyrimas leidžia gauti tikslius rezultatus ir veterinarijos gydytojui nukreipti gydymą tikslinga kryptimi“, – pažymi I. Stadalienė.
Ar veterinarijos gydytojai yra pasiruošę galimam ligos protrūkiui Lietuvoje? LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika tam yra pasirengusi: čia veikia smulkių gyvūnų izoliatorius, kuriame visą parą gydomi gyvūnai, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, ir yra visiškai izoliuoti nuo kitų gyvūnų. Personalas, besirūpinantis šiais gyvūnais, rengiasi specialia vienkartine apranga (chalatas, kepurėlė, antbačiai, pirštinės ir veido apsauga), kuri panaudojus išmetama (nepatenka į bendruosius atliekų konteinerius) ir sunaikinama pagal visas biosaugos taisykles, t.y. utilizuojama. Įėjimas į izoliatorių yra griežtai kontroliuojamas bei atliekama dezinfekcija su aukšto efektyvumo dezinfekantais, kad patogenas nebūtų išplatintas aplinkoje.
Veterinarijos akademijos profesoriai, docentai, veterinarijos gydytojai bendradarbiauja su VMVT ir konsultuoja privačius veterinarijos gydytojus infekcinių ligų paplitimo bei būtinos biosaugos klausimais.
