Populiari yra nuomonė, kad pati nesaugiausia transporto priemonė yra lėktuvai. Todėl kai kas, saugodamas savo gyvybę, netgi bijo skristi lėktuvu. O štai važiuoti automobiliu turbūt niekas nebijo. Nors statistika teigia, kad būtent automobilis yra nesaugiausia transporto priemonė, nes didžiausias procentas keleivių žūsta būtent automobilių avarijose. O mažiausias procentas keleivių žūsta katastrofose, susijusiose su oro transportu.
Taigi, šiuo atveju žmonių nuomonė yra diametraliai priešiška tam, kokia iš tikrųjų yra realybė. Tokių paradoksų gyvenime yra labai daug. Visa tai yra dėl sąmoningai kieno nors daromos propagandos arba toks klaidingas gyvenimo vaizdas susiformuoja stichiškai, dėl to, kad visuomenei trūksta žinių, kad ji yra per mažai išsilavinusi.
Jeigu nukrenta keleivinis lėktuvas, iš karto žūsta keli šimtai žmonių ir jiems likti gyviems praktiškai nėra jokių galimybių. Suprantama, kad tokios didelės katastrofos susilaukia didelio rezonanso visame pasaulyje. Tačiau tokių didelių aviakatastrofų per daugelį metų pasaulyje įvyko tiek mažai, kad jas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, nors kasdien lėktuvai atlieka kelis šimtus skrydžių.
O štai automobilių avarijose per vieną dieną visame pasaulyje žūsta daugiau žmonių negu lėktuvų katastrofose per daugelį metų. Tačiau vienoje automobilio avarijoje aukų skaičius nebūna didelis, be to, netgi ir įvykus avarijai, visi žmonės dažniausiai nežūsta. Suprantama, kad tokie smulkūs įvykiai su nedideliu aukų skaičiumi susilaukia mažai visuomenės dėmesio ir niekas rimtai nesirūpina tuo, kaip būtų galima pakelti eismo saugumą keliuose.
Panaši padėtis yra ir kitose srityse. Šiuo metu politikai ir visa visuomenė labai bijo pabėgėlių. Galvojama, kad tarp to tūkstančio pabėgėlių, kuriuos pagal Europos Sąjungos nustatytą normatyvą Lietuva privalės priimti, gali atsirasti koks nors teroristas ir jis Lietuvai padarys ką nors blogo – gal pats susisprogdins, gal kartu ir dar daugiau žmonių susprogdins.
Be abejo, pabėgėlių problemą reikia spręsti. Bet jos neįmanoma išspręsti taip, kaip „sprendžia“ Lietuvos politikai, garsiais, drąsiais pareiškimais drebindami Lietuvos orą. Deja, ką nors tokiu būdu pakeisti šiuo atveju jie negali, nes, pirma, Lietuva yra Europos Sąjungos dalis ir privalo vykdyti ES vadovybės nurodymus ir, antra, pabėgėlių problema yra ne Lietuvos ir ne Europos Sąjungos, bet viso pasaulio problema, todėl, norėdami ją išspręsti, Lietuvos politikai turi teikti savo pasiūlymus ne Lietuvos žmonėms – rinkėjams, bet Europos Sąjungos vadovybei ir pasaulio policininkui – JAV.
Gaila, bet tada, kai Lietuvos politikai susiduria akis į akį su pasaulio galingaisiais, visa jų drąsa išnyksta ir pasirodo, kad ir jokių pasiūlymų, kaip spręsti problemas, jie neturi. Jie žino, kad už jų nugarų stovi mirtinas Rusijos priešas – JAV, kurioms valdyti visą pasaulį ir trukdo būtent Rusija.
Tačiau juk būtent Rusija ir gali padėti išspręsti pabėgėlių problemą.
Pabėgėliai pradėjo masiškai veržtis į Europą tada, kai dėka JAV ir kitų Vakarų valstybių inicijuotų „demokratinių“ procesų susikūrė Islamo valstybė. Net ir kandidatas į JAV prezidentus D. Trumpas sakė, kad Islamo valstybę sukūrė JAV prezidentas B. Obama, padedamas H. Klinton. Dažnai remiama JAV sąjungininkės NATO narės Turkijos ir kitų Vakarų valstybių, Islamo valstybė vis labiau klestėjo, stiprėjo, didino savo valdomas teritorijas, ir tik Rusijos įsikišimas leido šiuos procesus sustabdyti, Islamo valstybė ėmė patirti pralaimėjimus.
Būtų daug naudingiau, jeigu Lietuvos politikai „rūpintųsi“ ne tais pasauliniais reikalais, apie kuriuos jie nieko protingo negali pasakyti ir tuo labiau negali jiems padaryti įtakos, bet daryti savo šalyje tai, ką jie gali ir privalo daryti.
Ir be teroristų gyvybes „šienauja“ mirtis
Jeigu teroristai tik ateityje gali Lietuvoje ką nors nužudyti, tai jau dabar Lietuvoje kasdien miršta maždaug 100 žmonių. Žinoma, galima sakyti, kad jie miršta natūralia mirtimi, kad jiems jau atėjo laikas mirti, kad jie miršta nuo senatvės, todėl į visa tai galima nekreipti dėmesio.
Vis dėlto nėra tokios ligos – senatvė. Žmonės miršta nuo konkrečių ligų, kurių daugelį galima visai išgydyti arba, taikant tinkamą gydymą, galima ženkliai pratęsti žmonių gyvenimą. Daug žmonių miršta dėl savižudybių, nelaimingų atsitikimų, žmogžudysčių, eismo įvykių. Daugelį ankstyvų mirčių nulemia nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas.
Štai čia yra nearti dirvonai. Deja, politikai tų dirvonų net ir nesiruošia arti. Jiems žymiai maloniau ant tų dirvonų pamiegoti besišildant jiems šviečiančios politinės saulutės spinduliuose ir besimėgaujant gausiomis privilegijomis ir didžiulėmis algomis.
Nors politikai ir verkia dėl to, kad Lietuvoje katastrofiškai mažėja žmonių skaičius dėl mažėjančio gimstamumo ir nemažėjančios emigracijos, bet politikams žmonės reikalingi tik kaip pigi darbo jėga, kuri gali verslininkams uždirbti didelius pelnus. O tie žmonės, kurie dėl senatvės arba ligų jau negali dirbti, būti pigia darbo jėga, politikams yra tik nereikalingas balastas, kuriuo reikia kuo greičiau atsikratyti. Daugelį tų žmonių galima būtų išgelbėti ir dar labiau pratęsti jų gyvenimą, bet kokia verslui iš to nauda? Jokios. Taip galvoja politikai.
Verslininkai ir politikai galvoja, kad senais, ligotais žmonėmis reikėtų kuo greičiau atsikratyti, juos pakeičiant jaunais užsieniečiais iš atsilikusių trečiojo pasaulio šalių, kuriuos būtų galima panaudoti kaip pigią beteisę darbo jėgą.
Tam, kad būtų įvykdytas šis planas, ministras pirmininkas socialdemokratų vadas A.Butkevičius ir sukūrė naują socialinį modelį. Juo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Sodros pajamas, o tai padarius būtų mažinamos lėšos, skirtos sveikatos apsaugai ir pensijų mokėjimui. Sumažėjus valstybės biudžeto pajamoms, motyvuojant tuo, kad nėra lėšų, būtų galima uždarinėti dar likusias gydymo įstaigas, nekompensuoti naujų efektyvių vaistų ligų gydymui.
Lengviausias būdas sumažinti žmonių mirčių skaičių Lietuvoje būtų alkoholio vartojimo apribojimas, ženkliai padidinus akcizus alkoholiui. Norint tai padaryti pakaktų tik Seime priimti atitinkamą sprendimą. Deja, to padaryti neleidžia ypač glaudūs politikų ryšiai su alkoholio verslo lobistais.
Jeigu būtų padidintas akcizas alkoholiui, tai sumažėtų ne tik tų mirčių, kurios tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, bet taip pat ir į valstybės biudžetą būtų surinkta daugiau lėšų. Tas lėšas būtų galima skirti sveikatos apsaugos geresniam finansavimui, kas taip pat leistų sumažinti gyventojų mirtingumą dėl kitų priežasčių, nesusijusių su alkoholio vartojimu.
Iki šiol buvę sveikatos apsaugos ministrai (tarp jų ir dabartinis ministras J.Požėla) laikosi klaidingos sveikatos apsaugos strategijos. Jie galvoja, kad būtina uždaryti kuo daugiau gydymo įstaigų, ligoninių. Jų nuomone, valstybinėse įstaigose dirbantys gydytojai nepraras turimos kvalifikacijos tik tuo atveju, jeigu jie dirbs iki išsekimo kaip prie konvejerio, bus visą dieną apkrauti darbu, o už durų lauks didžiulės ligonių eilės.
Tačiau kažkodėl tokie patys kriterijai netaikomi privačioms gydymo įstaigoms. Jose dirbantys gydytojai turi pakankamai laiko apžiūrėti, ištirti savo klientus. Suprantama, jie tai daro už atitinkamai didesnį atlygį.
Analogiška padėtis yra ir švietimo sistemoje. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad konservatorių lyderio G.Landsbergio žmona A.Landsbergienė, kuri turi savo privačių mokyklų verslą, iš mokinių ima kiekvieną mėnesį po 1200 eurų mokestį. O štai valstybinės mokyklos panašią, netgi mažesnę pinigų sumą (mokinio krepšelį) gauna už visų metų mokinio mokymą. Tai reiškia, kad privačiose mokykloje mokslas kainuoja maždaug dešimt kartų brangiau negu valstybinėje mokykloje.
Panaši padėtis, panašūs kainų skirtumai yra ir sveikatos apsaugoje tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų.
Mirčių skaičių būtų galima sumažinti ir tinkamai organizuojant ligonių gydymą. Tam reikėtų padidinti sveikatos apsaugos finansavimą tuo tikslu nebijant padidinti kokį nors mokestį. Po to reikėtų padidinti medikų atlyginimą tiek, kad jie nenorėtų emigruoti iš Lietuvos, o taip pat norėtų dirbti net ir provincijoje, tose vietose, kurios šiuo metu yra nepatrauklios.
Sakoma, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta gydytojų. Tačiau juk norinčių studijuoti mediciną netrūksta. Tai reiškia, kad gydytojų yra pakankamai, tačiau jiems nemokami pakankami atlyginimai. Medikų, gydytojų skaičių būtina didinti. Tuomet jie galės ligonius aptarnauti greičiau ir juos geriau ištirti, tiksliau diagnozuoti jų ligas ir atitinkamai – efektyviau gydyti.
