Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių – kritusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms ir viruso plitimui. „Trečiąja banga“, pasak medikų, gali tapti padidėjęs sergamumas jau nebe koronavirusu, o lėtinėmis ligomis.
Apribojimai neigiamai veikia ne tik imuninę sistemą
Sporto medicinos gydytojas dr. Dalius Barkauskas įsitikinęs – pandemija turi pragaištingą poveikį ne tik ekonomikai, bet ir žmonių sveikatai, gyvenimo būdui ir kasdieniniams įpročiams. Jis sako, kad mokslininkų atliktose studijose jau ne kartą įrodyta, kad fizinio aktyvumo sumažėjimas dėl įvedamų apribojimų neigiamai veikia žmogaus imuninės sistemos ir kitų organų sistemų veiklą bei gali sumažinti atsparumą virusinėms infekcijoms, o infekcijos atveju pažeidimas gali būti didesnis.
„Daugelis draudimų, tokių kaip socialinė izoliacija, likimas namie, laisvalaikio praleidimo vietų, sveikatingumo klubų uždarymas, kurie taikomi, kad būtų ribojimas SARS-CoV-2 plitimas, neabejotinai mažina fizinį aktyvumą. Tai neigiamai veikia mūsų kūno atsparumą infekcijoms ir sudaro sąlygas atsirasti „paradoksaliai“ trečiajai bangai lėtinių ligų, tokių kaip hipertonija, diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, skaičiaus augimui. O būtent šios grupės žmonės sunkiausiai serga SARS-CoV-2 infekcijos atveju. Tą teigiu, remdamasis mokslinėmis studijomis“, – komentuoja dr. D. Barkauskas.
Jis papildo, kad dar vienoje mokslinėje studijoje, kurią atliko italų mokslininkai, pabrėžiama, kad karantinas turės ilgalaikių pasekmių dėl širdies kraujagyslių ligų komplikacijų ir jų skaičiaus augimo. Kaip pagrindinės priežastys nurodomos nerimo būklė, nesveiki kasdieniniai įpročiai karantino metu, į blogąją pusę pasikeitusi mityba.
Statistika nemeluoja – žmonės juda mažiau
„Pradėkime nuo paprastų faktų. Vienoje iš dr. G. H. Tison ir kitų amerikiečių mokslininkų atliktų studijų buvo vertinamas žingsnių skaičius, kaip fizinio aktyvumo kiekybinis rodiklis. Skaičiai verčia susimąstyti. Autoriai pažymi, kad 10 dienų po pandemijos paskelbimo registruotas 5,5 proc. žingsnių skaičiaus sumažėjimas kaip pasaulinis vidurkis (287 žingsniai), bet po 30 dienų jau buvo 27,3 proc. sumažėjimas (1432 žingsniai)“, – komentuoja sporto medicinos gydytojas dr. D. Barkauskas.
Tuo tarpu Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) nuo karantino įvedimo analizuoja „Google“ mobilumo ataskaitas. Jose pateikiamoje parkų lankymo statistikoje atsispindi gyventojų fizinis aktyvumas. LSKA prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad dar neprasidėjus griežtesniems ribojimams, buvo stebimas fizinio aktyvumo smukimas. Paskutiniais duomenimis, neskaitant šiek tiek didesnio aktyvumo savaitgalį, ataskaitose fiksuojamas didžiulis aktyvumo kritimas.
„Reikia pabrėžti, kad mes nekalbame apie palyginimą su vasara, kai parkai pilni. Šių duomenų atskaitos taškas – žiema, kai parkuose lankytojų nėra daug. Tad jei dabar matome mažėjimą net virš 30 proc., reiškia, kad žmonės beveik neišeina į parkus. Šiuos duomenis galima interpretuoti vienareikšmiškai – dar neįvedus karantino, žmonės baimindamiesi viruso pradėjo vis mažiau judėti. Ir čia mes nekalbame apie keliones į darbą ar prekybos centrus – būtent čia fiksuojamas mobilumo mažėjimas leido tikėtis, kad žmonės pasuks į parkus. Deja, to neįvyko – žmonės tiesiog nustojo judėti. Net uždarius sveikatingumo klubus, fizinio aktyvumo padidėjimo viešose erdvėse nematome – kalbame apie 100 tūkstančių žmonių, kurie tiesiog nustojo mankštintis“, – sako A. Mačiukas.
LSKA prezidentas atkreipia ir dėmesį į valdžios sprendimus ir koronaviruso situaciją komunikuojančių valdininkų retoriką.
„Už sveikatos apsaugą atsakingi asmenys atrodo lyg nusistatę prieš sveikatingumą, mažai kalba apie poreikį judėti. Tai didžiulis skirtumas nuo praėjusio pavasario, kai karantino metu buvo raginama judėti, išeiti pasivaikščioti. Dabar tokios retorikos negirdime. Neabejotinai kritęs fizinio aktyvumo lygis yra susijęs su tokia nuostata“, – susirūpinimą reiškia A. Mačiukas.
Laisvė pasirinkti fizinį aktyvumą
LSKA prezidentas sutinka, kad pandemijos metu fizinio aktyvumo svarba tik dar labiau išauga, todėl ypač akcentuoja žmonių laisvę pasirinkti jiems tinkamiausią judėjimo formą.
„Žinoma, visi privalome laikytis atsakingos elgsenos principo ir visokeriopai prisidėti prie pastangų sustabdyti COVID-19 plitimą. Sveikata ir saugumas nediskutuotini prioritetai. Tik neretai vis dar pasigendu įsiklausymo ir argumentų, kodėl apribojant žmonių mobilumą pasirenkamos drastiškos sankcijos vienam ar kitam sektoriui“, – pastebi A. Mačiukas.
„Nuolat kalbame su kitų Europos šalių sveikatos ar sveikatingumo klubų asociacijų atstovais. Pirmo karantino laikotarpiu, pavasarį, daugelio šalių sveikatingumo klubai buvo masiškai uždarinėjami, tačiau šios antros bangos metu mažiau negu pusės šalių sveikatingumo klubų yra uždaryti ir jie paprastai uždaromi trumpesniems laikotarpiams. Pavyzdžiui, Olandijoje susirgimų skaičiai buvo tikrai nemaži, nepaisant to, vyriausybė paliko klubus atvirus. Žinoma, su atitinkamais apribojimais – lankytojų srautų valdymu, kitais saugumo reikalavimais. Jie išgirdo žmonių norą judėti ir nusprendė, kad palaikyti fizinį aktyvumą yra šalies prioritetas, ypač dabar, kai lauke šalta ir tamsu. Na, o namuose sportuoti, pripažinkime, prisiverčia gal vienas iš dešimties“, – komentuoja LSKA prezidentas.
Šiuo metu sveikatingumo klubai veikia Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse.
Jis atkreipia dėmesį, kad daugelyje šalių, kuriose sveikatingumo klubai uždaromi, taip daroma ne dėl to, kad tai yra nesaugi vieta sportuoti, bet dėl to, kad tokiu būdu valdžios organai nori maksimaliai apriboti žmonių kontaktus bei mobilumą ir daro bendrus ribojimus viskam.
Europos sveikatingumo asociacija „EuropeActive“ praneša, kad išankstiniai King Juan Carlos universiteto ir AWRC-Sheffield Hallam universiteto surinkti duomenys atskleidžia ypač žemą Covid-19 rizikos lygį laisvalaikio ir sveikatingumo klubuose. Išanalizavus daugiau nei 67 milijonus apsilankymų, vidutinis infekcijos lygis siekia vos 0,91 per 100 000 apsilankymų. Tuo tarpu bendras susirgimų vidurkis 100 000 gyventojų yra 180,76. Duomenys gauti iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Šveicarijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Danijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės.
