2010 m. atlikus 4470 matavimo priemonių naudojimo ir fasuotų prekių kiekio patikrinimų, nustatyta, kad 27 % visų atliktų patikrinimų buvo susiję su teisiniais metrologijos reikalavimų pažeidimais. 2011 m. I pusmečio duomenimis, šis skaičius padidėjo iki 30%. Atsižvelgiant į šiuos faktus, Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo projektas, sudarysiantis galimybes didinti Lietuvos metrologijos sistemos efektyvumą.
Patikrinus gamintojus, fasuotojus, importuotojus ir prekybininkus, paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 % ūkio subjektų pažeidžia metrologinius reikalavimus. Daugiausia pažeidimų nustatyta cukrų, druską, kruopas, miltus, šaldytą žuvį, rūkytus bei vytintus mėsos, konservuotus gaminius, statybines medžiagas įvežančiose ir fasuojančiose, buitinius dujų balionus pildančiose įmonėse. Neigiami fasuotų produktų grynojo kiekio nuokrypiai daugeliu atvejų du tris kartus viršijo leistiną normą. Pavyzdžiui, 65 % atvejų druskos pakuočių turinio buvo mažiau nei skelbiama etiketėje, miltų – 64 %, cukraus – 44 %. Statistika kalba faktais – nei prekių gamintojai, nei importuotojai nevykdo tinkamos tikslios produktų kontrolės ir matavimų, nediegia kokybės kontrolės sistemų, kurios užtikrintų, kad jų tiekiamos prekės atitinktų kiekio reikalavimus.
Vaizdelis liūdnas įvairiose srityse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto karšto vandens apskaitoje iš UAB „Vilniaus energija“ eksploatuojamų per 300 tūkst. karšto vandens skaitiklių tik apie 5,0 % yra metrologiškai patikrinti. Tai akivaizdžiai rodo, kad sąžiningų matavimų situacija tendencingai blogėja, o vartotojai priversti mokėti daugiau nei realiai reikėtų. Aukščiau išvardinti faktai ir nuolatos gaunami vartotojų skundai atspindi būtinybę organizuoti efektyvesnį teisinį metrologinį laidavimą ir efektyvesnę rinkos metrologinę priežiūrą. Tai galima padaryti tik koncentruojant, bet ne skaidant metrologų pajėgas. Vadinasi, reikia sujungti Valstybinę metrologijos tarnybą ir Lietuvos metrologijos inspekciją.
Metrologijos matavimai bei jų kontrolė ypatingai svarbi strateginėse srityse (gamtinių išteklių bei naftos pramonėje), kur vyksta atsiskaitymai tarp ūkio subjektų ir valstybės. Kuo tiksliau atliekami įvairūs matavimai, kuo geriau prižiūrima metrologijos rinka, tuo mažiau konfliktų kyla dėl nepagrįstų išlaidų ar negautų pajamų.
Deja, Lietuva neturi eksportuotinų gamtinių žaliavų ir negali tokiu būdu papildyti biudžeto todėl, siekiant suklestėti, būtina kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai įmanoma tik su aukštosiomis technologijomis, dėl to labai svarbu turėti kokybišką metrologijos centrą, konsoliduojant Valstybinę metrologijos tarnybą su Lietuvos metrologijos inspekcija ir apjungiant Lietuvos mato vienetų valstybinių etalonų laboratorijas. Lietuvos metrologijos įstatymo pakeitimas garantuotų teigiamą įtaką aukštųjų technologijų metrologiniam aprūpinimui, dar šiandien leistų sutelkti turimas metrologines pajėgas, sukurti nacionalinės metrologinės kompetencijos centrą.
Šiuo metu kai kurie valdantieji politikai bando Lietuvos metrologinės sistemos efektyvumą „didinti“ ją demontuodami – naikindami specializuotas metrologijos institucijas – Valstybinę metrologijos tarnybą ir Lietuvos metrologijos inspekciją, jų funkcijas pavesdami vykdyti kitoms apie metrologiją nenusimanančioms institucijoms. Galima būtų paklausti, ar siekimas panaikinti Valstybinę metrologijos tarnybą ir Lietuvos metrologijos inspekciją nėra susietas su jų nuosekliais veiksmais, ginant viešąjį interesą (tiksli apskaita šilumos, vandens ūkyje, degalų prekyboje ir kita), ir aršiu kai kurių verslo grupių, siekiančių, kad matavimo sistemų sąskaitų rodmenys ir jų nuotolinis perdavimas nebūtų kontroliuojami, pasipriešinimu. Gal tai tik sutapimai, tačiau visgi privalome siekti, kad pertvarkant valstybines institucijas būtų priimami teisingiausi ir efektyviausi sprendimai kiekvieno Lietuvos gyventojo atžvilgiu.
Lietuvos metrologijos sistema yra garantas, užtikrinantis ne tik tikslią apskaitą šilumos, vandens ūkyje, degalų prekyboje, bet ir eksportuojamų gaminių konkurencingumą tarptautinėse rinkose, sudarantis prielaidas tarptautiniam Lietuvoje atliktų matavimo rezultatų pripažinimui. Lietuvos matavimo prietaisų gamintojų ir prekių fasavimą atliekančių bei fasuotą produkciją gaminančių įmonių prekių metinės vertės piniginė išraiška viršija 4,6 milijardų litų. Šių prekių liūto dalis eksportuojama. Jei valdantieji sunaikins Lietuvos Metrologijos institucijas, bus prarastas tarptautinis pasitikėjimas Lietuvos metrologijos sistema, o kitos šalys galės reikalauti atlikti importuojamų lietuviškų prekių metrologines procedūras jau jų šalyse. Jei Lietuvos metrologijos sistema prarastų pasitikėjimą, pajamos už eksportuojamas prekes kaip mat kristų, konkurencingumas mažėtų. Taigi metrologijos sistemos vientisumas, tarptautinis pasitikėjimas ja ir institucijų profesionalumas yra svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui.
Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas
