Lietuva, Didvyrių Motina, priimk mano širdį, dvelktelėk miškų ošimu, šaltinių tyrumu, Lietuvos karalių šlovingomis pergalėmis ir Perkūno griausmu. Tegul Tavyje atgimsiu, Tava šlove nušvisiu. Juk Tu visas mano gyvenimas, nes Tu visa mana laimė.
Nuobodų rytą suskambėk man grandinėmis, girgždančiomis kartuvių virvėmis, perduok man šauksmą nukankintų rūsiuose, kalėjimuose ir tremtyse, kad manasis tikėjimas taptų tvirtas lyg akmuo, kad augtų manyje uolumas, galia, kad mūšin žengčiau drąsiai, kaip už Tave ėję Didvyriai, už Tavo Garbę, už Tavo Šlovę, už Tavo Šventas Mintis! Kad atkeršyčiau už vergijos gėdą, sutryptą garbę, Tavo budelių kankinimus, inkvizicijos siautėjimus, nekaltą kankinių kraują pralietą Sibire ir kitose vietose, Lietuvos didvyrių mirtis bei tūkstančius kitų mums nežinomų, kurių kaulai yra išmėtyti arba slapta palaidoti.
Savo Gyvybe Nešančia Ugnimi sudegink visas manas silpnybes. Kad nepažinčiau baimės ir neturėčiau dvejonių. Sustiprink mano dvasią, užgrūdink valią, apsigyvenk mano širdyje! Kalėjimuose ir sunkiomis akimirkomis augink manyje teisingą elgesį. Šiose darbuose ir žygiuose lai rasiu saldžią mirtį, mirtį kančiose ir džiaugsme dėl Tavęs. Ir ištirpsiu Tavyje, ir amžinai gyvensiu Tavyje, Šventoji Lietuva, galinga ir vieninga!
Aivaras Lileika, pagal ukrainiečio Osyp’o Maszczak’o (1908—1976) eiles
