Šį savaitgalį Anglijos žemelėj, Londone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko Lietuvių Meilės Deivės Mildos vardu pavadinta Meilės Šventė, kurią surengė Anglijos Lietuvių Romuva. Pati Deivė Milda Šventei parinko gerą orą, tikėdamasi sulaukti Meilės kupinų, jos ieškančių ar jos pasiilgusių lietuvių. Nešini būgnais, kanklėmis, pačių gamintomis vaišėmis ir, svarbiausia, gera nuotaika vedini, į Putney Heath miškelį, savo žaluma ir Dvasia taip primenantį Gimtąją Žemelę, susirinko pulkas pačių gyvybingiausių tautiečių. Didžioji dauguma vilkėjo pačių pasisiūtais puošniais baltų rūbais, tuo džiugindami bendraminčių ir atsitiktinių praeivių akį bei suteikdami Šventei pakilumo ir taurumo.
Uždegus šventinį Aukurą ir palabinus mūsų Dievus ir Protėvius, skambant kanklėms linkėjome vieni kitiems Meilės ir Skalsos, užgerdami namine gira iš vieno kaušo. Ar bereikia pasakoti, kiek linksmų dainų tą popietę buvo sudainuota, kiek smagių ratelių ir žaidimų sušokta! Netrūko tądien ir skalsių vaišių, prie kurių visi susėdo po svaigulingų šokių. Gardžiuodamiesi įvairiausiais su Meile paruoštais skanumynais, visi noriai dalinosi savo įspūdžiais ir pasakojimais apie mūsų Protėvių kasdienį gyvenimą, kuriame nestigo Meilės.
Saulei vis labiau riedant vakaruosna iš sielą ir akį gaivinančios žalumos į ošiantį didmiestį susirengė ir darnus lietuvių būrys. Kaip įprasta, po tokių renginių dažniausiai nebūna noro geit skirstytis, tad dar ilgai viena po kitos buvo traukiamos Dainos.
Iki kitos šventės, iki Rasų, kai vėl suliepsnos Lietuvių laužai ir į Dangų kils širdingų Lietuvių Dainų garsai.
Anglijos Lietuvių Romuva
