Dažniausiai galvojama, kad, norint pakelti Lietuvos ekonomiką, reikia Lietuvoje pastatyti daugybę gamyklų. Tuomet, atseit, tose gamyklose dirbs žmonės, todėl mažės nedarbas, valstybės biudžetas gaus daug pajamų, ir tokiu būdu bus sukurtas rojus Lietuvoje. Deja, visa tai tėra iliuzija. Gamyklos neišvengiamai teršia aplinką. Jos užteršia orą, dirvožemį, vandenį. Kartais per televiziją parodo, kad kiniečiai miestuose nešioja kaukes, panašias į tas, kokias Lietuvoje nešioja gydytojai siaučiant gripui. Tos kaukės apsaugo žmogaus kvėpavimo organus nuo dulkių, dūmų, kurie susikaupia virš miestų vykstant insenvyviai gamybai uždengdami net ir saulę.
Dažnai kaip pavyzdys pateikiama Kinija, kurios ekonomika auga sparčiais tempais ir kuri pas save pagamintomis prekėmis stengiasi užpildyti visą pasaulį. Nuėję į Lietuvos parduotuves ir pasižiūrėję į įvairių pramoninių prekių etiketes, pamatytume, kad daugelis jų pagaminta Kinijoje. Tos prekės pasižymi tuo, kad jos yra labai pigios ir, deja, labai nekokybiškos. Nusipirkus tokią prekę, ją reikia arba iš karto, arba labai greitai išmesti. Nusiperki tokią prekę, ją labai greitai „suvartoji“ ir išmeti, po to vėl perki naują prekę. Štai tokiu būdu Kinijos ekonomika ir auga. Jeigu jų prekės būtų kokybiškesnės, tai tų prekių reiketų daug mažiau ir nebūtų tokio ekonomikos augimo. O kas iš viso to patiems kiniečiams? Deja, nieko labai gero. Nors ta gamyba kai kam užtikrina darbo vietas, tačiau jų atlyginimai yra labai maži, socialinės garantijos taip pat sunkiai įžiūrimos. Bet juk kitaip ir būti negali – mažos gaminių kainos negali užtikrinti nei didelių atlyginimų, nei socialinių garantijų.
Tačiau būtent pagal tokį kinietišką modelį Lietuvos politikai ir verslininkai nori pertvarkyti Lietuvos ekonomiką. Jie nori kuo mažiau mokėti savo darbuotojams, kuo mažiau mokėti mokesčių valstybei, gauti didelius pelnus, gaminti pigią produkciją ir pardavinėti tą pigią produkciją užsienyje. Bet kadangi dauguma lietuvių tokiomis vergiškomis sąlygomis dirbti nenori ir nuo tokių lietuviškų darbdavių bėga į užsienį, darbdaviai reikalauja, kad valdžia jiems leistų iš užsienio atsivežti pigių darbuotojų, pigių kiniečių. Mat kinietiškam ekonomikos modeliui įgyvendinti labiausiai ir tinka būtent kiniečiai.
Lietuviai – tik pigi darbo jėga ir patrankų mėsa
Lietuvos valdžiai ir Lietuvos verslininkams Lietuvos žmonės reikalingi tik tam, kad uždirbtų tiems verslininkams didelius pelnus ir apgintų Lietuvos valdžią nuo įsivaizduojamų užsienio priešų – nuo Rusijos. Žurnalistas R. Valatka sakė, kad iš Lietuvos išvykę Lietuvos piliečiai dabar, kai Rusija ruošiasi pulti Lietuvą (ar Lietuva Rusiją), turėtų grįžti į Lietuvą ir ginti Lietuvos valdžią nuo rusų. Taigi, lietuviai tinkami būti pigia darbo jėga ir patrankų mėsa.
Sakoma, kad Lietuvos žmonės turi būti savo šalies patriotais ir ginti ją nuo priešų aukodami net savo gyvybes. Tačiau kokia prasmė tų aukų? Paprasti žmonės privalo pulti po svetimšalių tankais, o tuo tarpu Lietuvos vadovai be jokio sąžinės graužimo pardavinėja arba dar dažniau dovanoja Lietuvą amerikietiškiesiems viljamsams, ševronams, japoniškiems hitačiams, lenkiškiems separatistams, o lietuviškąją darbo rinką dovanoja kiniečiams.
Labiausiai įvairiomis aferomis pasižymėjo krizių premjeras A. Kubilius, kuris sugebėdavo vykstant krizei kitose šalyse Lietuvoje tą krizę padidinti iki tokio laipsnio, kad pagal krizės mastą pirmautume bent jau Europoje. Vienoje radijo laidoje žurnalistas R. Staselis aiškino, kad ne „Ševronas“ atėjo į Lietuvą, bet konservatoriai jį atsitempė iš JAV. Tai reikštų, kad A. Kubilius nieko nepasimokė iš ankstesnių savo klaidų, kai jis ministru pirmininku buvo pirmą kartą ir kai tuomet taip pat iš JAV į „Mažeikių naftą“ buvo priviliotas „Viljamsas“, kuris vėliau Lietuvai pridarė milijardinių nuostolių. Matyt „Ševronas“ taip pat tikėjosi ir jam buvo prižadėta, kad jis Lietuvoje galės daryti ką nori ir kaip nori, neturėdamas jokių įsipareigojimų ir jokios atsakomybės. Laimei, Lietuvą tada išgelbėjo ir „Ševroną“ išvarė paprasti žmonės, kuriuos parsidavęs elitas niekinamai vadino prasigėrusiais kaimiečiais, neišmanėliais.
