Keistas sutapimas: Darbo partijos atstovų Seimo vadovybėje (V.Gedvilo, L.Graužinienės) pareiškimai, nukreipti prieš Prezidentę, pasirodo šiems esant komandiruotėse, o kartu su jais išvykus ir Seimo pirmininko pavaduotojui socialdemokratui Gediminui Kirkilui.
Rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, tuometinis Seimo pirmininkas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, būdamas komandiruotėje JAV ir vadovaudamas Seimo delegacijai (kurioje buvo ir G.Kirkilas), staiga „susirūpino“ Seimo nario V.Gailiaus teiginiais apie FNTT vadovų atleidimo aplinkybes ir pasirūpino, kad apie tą jo „susirūpinimą“ būtų išplatintas pranešimas spaudai. V.Gedvilas, dar būdamas JAV, pranešimu spaudai informavo Seimo frakcijas, kad sugrįžęs į Lietuvą, pirmadienį, jis kviesis frakcijų atstovus pasitarti dėl tolimesnių Seimo veiksmų. Į paprastą kalbą išvertus – tarsis dėl komisijos, kaip būtų galima „užspausti“ Prezidentę, sudarymo. Tačiau V.Gedvilas to padaryti (didelei G.Kirkilo nelaimei?) nespėjo – Darbo partija nusprendė, kad Seimo pirmininko kėdėje turi sėdėti Loreta Graužinienė, ir padarė rokiruotę Seimo vadovybėje – Vydą Gedvilą pažemino į Seimo pirmininko pirmuosius pavaduotojus.
Tik naujai „iškepta“ Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė spalio 6 d. išvyko į Gruziją (delegacijoje – ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas), o iš kelionės spalio 9 d. Lietuvą pasiekė Seimo pirmininkės pranešimas spaudai apie tai, kad „Seimas pasiryžęs prisiimti atsakomybę už vientisą užsienio politiką“. Nors užsienio politiką, kaip žinia, pagal Konstituciją, formuoja Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Dar daugiau, sugrįžusi iš komandiruotės į Gruziją, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė žiniasklaidoje netiesiogiai apkaltino Prezidentę, esą tai dėl užsienio politikos Lietuvos verslininkai patyrė nuostolių Rusijoje.
Atkreipkite dėmesį – Loreta Graužinienė, antras asmuo valstybėje, dėl Rusijos daromo spaudimo Lietuvai kritikuoja ne Rusiją (nemato nei Rytų Partnerystės susitikimo Vilniuje, kur turi būti pasirašyta Ukrainos ir ES asociacijos sutartis, nei „Gazprom“ bandymų išlaikyti savo gniaužtuose Lietuvos energetiką, taigi nemato Lietuvos energetinės nepriklausomybės), tačiau, tarsi būtų ne Lietuvos Seimo pirmininkė, o kokia Vladimiro Putino advokatė, kritikuoja Lietuvos užsienio politiką, už kurią yra atsakingas LR Prezidentas, ir kuri nepatinka būtent Rusijos prezidento V.Putino administracijai.
L.Graužinienė net sugalvojo priežastį, kodėl Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų būti nušalinta nuo užsienio politikos formavimo vairo, o užsienio politikos formavimą (ir kryptis) turėtų perimti Seimas. „Kai užsienio politika pradeda ženkliai atsiliepti mūsų ekonomikai, turėtų susirūpinti visos partijos“, – savo interviu vienai televizijos laidai pareiškė Loreta Graužinienė.
Ir vėl keistas sutapimas – Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pareiškimai apie Lietuvos užsienio politiką susišaukia su V.Putino administracijos slaptais planais, kurie susiveda į kitų metų gegužės mėnesį – Lietuvos Prezidento rinkimus.
Dėl Rusijos vykdomo puolimo ir jo priežasčių
Rusijos ekonominio spaudimo Lietuvai priežastys – politinės.
Ekonominis spaudimas vykdomas tiesiogiai nurodinėjant iš RF Prezidento V.Putino administracijos.
Tikslai – pakeisti Lietuvos užsienio politikos esmę.
Kaip tai padaryti?
1) Daromą spaudimą Lietuvai – taktika: dėl pieno produktų įvežimo ribojimo Lietuvai kreipusis į Pasaulinę prekybos organizaciją, vengti riboti vieną prekę ar vykdyti vieną priemonę (sugriežtinta vilkikų patikra), todėl prekes/priemones nuolat keisti, taip išlaikant spaudimą – siekti suformuoti viešąją nuomonę, kad dėl Rusijos ekonominio spaudimo Lietuvai kalta Lietuvos pozicija dėl „Gazprom“ ir Rytų Partnerystės;
2) Žiemą atjungti 5-6 dienoms dujas.
Galutinis tikslas – įtikinti Lietuvos žmones, kad dėl patirtų nuostolių kalti Lietuvos politikai (kaip jau galima suprasti iš L.Graužinienės įžangos – konkrečiai Prezidentė Dalia Grybauskaitė- KK).
Per Darbo partiją ir kai kuriuos socialdemokratus (G.Kirkilo sparnas?- KK) įtakoti, kad po būsimų Lietuvos Prezidento rinkimų pasikeistų Prezidentas.
Beje, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pareiškimai dėl „netinkamos“ Lietuvos užsienio politikos visiškai nestebina: ši moteriškai paslaptinga Viktoro Uspaskicho bendražygė turi ir vieną primirštą politinę paslaptį – kad L.Graužinienės (Darbo partijos) ir G.Kirkilo (sparnas Socialdemokratų partijoje) bendras vardiklis – „Gazprom“.
Prisiminkime 2006 m. vasarą ir Gedimino Kirkilo tapimą Ministru Pirmininku.
Viešai buvo skelbta, kad darbiečio Jono Pinskaus namuose Vilniuje įvyko įdomus susitikimas. Į Jono Pinskaus namus atvyko „Gazprom“ dukterinės firmos Lietuvoje „Dujotekana“ prezidentas Rimantas Stonys ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Ir čia, darbiečio namuose, buvo aptartas toks planas: Darbo partija nepalaiko Zigmanto Balčyčio kandidatūros į premjerus, tačiau kai bus teikiama Gedimino Kirkilo kandidatūra, už ją darbiečiai jau balsuos.
O dabar pasikelkime 2006 m. birželio 20 d. Seimo plenarinio posėdžio, kada Seime buvo balsuojama dėl Z.Balčyčio skyrimo Ministrus Pirmininku, stenogramą.
Prieš balsuojant dėl Seimo nutarimo „Dėl LR Ministro Pirmininko kandidatūros“, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė paskelbia, kad Darbo frakcija dėl Z.Balčyčio kandidatūros balsuos laisvai.
Ką reiškia tas „laisvai“? Balsavimo rezultatai: 27 Seimo Darbo partijos frakcijos nariai balsuodami „susilaiko“ (kas skaičiuojasi prie „prieš“), vienas balsuoja „prieš“. Nei vieno „už“.
Darbo partijos nariams balsavus taip, kaip pas Joną Pinskų namuose buvo sutarta su „Gazprom“ vietininku Lietuvoje, Zigmanto Balčyčio kandidatūra į Ministrus Pirmininkus nebuvo patvirtinta.
2006 m. liepos 4 d. Seimui pateikta Gedimino Kirkilo kandidatūra į Ministrus Pirmininkus.
Žinant, kad pas Joną Pinskų „Gazprom“ vietininkas Lietuvoje R.Stonys su G.Kirkilu dėl šio balsavimo jau buvo sutarę, labai įdomu, kaip pozicijų pasikeitimą – kodėl Darbo partijos frakcija nepalaikė socialdemokrato Z.Balčyčio, bet palaikė kito socialdemokrato – G.Kirkilo kandidatūrą – motyvavo tuometinė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė.
„Užsitęsęs politinis nestabilumas, chaosas kelia žmonių nepasitikėjimą, nusivylimą valdžia ir jos institucijomis. Tokia padėtis valstybėje negali tęstis iki begalybės. Pirmiausia reikia paisyti valstybės interesų tiek mūsų šalyje, tiek rūpintis Lietuvos įvaizdžiu užsienio šalyse. Mes, išrinktieji Seimo nariai, turime dirbti svarbiausią savo darbą – vykdyti programą, duotus įsipareigojimus, o ne palaikyti užsitęsusią destrukciją.
Suvokdami sprendimo svarbą visai valstybei ir jausdami didžiulę atsakomybę prieš visus savo rinkėjus ir Lietuvos žmones, taip pat gerbdami Prezidento nuomonę, šioje susidariusioje situacijoje matome vienintelę išeitį: palaikyti siūlomo kandidato kandidatūrą. Darbo partijos frakcija vieningai balsuos už G.Kirkilo kandidatūrą į šalies premjerus“, – štai tokį pareiškimą 2006 m. liepos 4 d. perskaitė tuometinė Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė Loreta Graužinienė.
Žinant tikrąją tokio persivertimo priežastį – G.Kirkilo ir „Gazprom“ vietininko Lietuvoje susitarimą pas Darbo partijos narį Joną Pinskų namuose, ką galima pasakyti apie tokią L.Graužinienės kalbą? Puiki politinė demagogija, parodanti, kad L.Graužinienė gali išsiversti, kaip reikia. Aišku, žiūrint, kam.
Štai, pvz., Dariaus Valio „nuėmimu“ iš GP vadovo posto, kuo dabar taip aktyviai užsiėmusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, irgi suinteresuota Maskva. Dar daugiau – galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė veikia su Sausio 13-osios byloje paieškomu Vladislav Šved išvien.
V.Žirinovskio („Baltijos šalys bus okupuotos arba sunaikintos“, – V.Žirinovskio pareiškimas šių metų rugsėjo 4 d.) aparate Rusijos Dūmoje dirba Sausio 13-osios byloje paieškomas buvęs aršus komunistas Vladislav Šved. Po 2012 metų Lietuvos Seimo rinkimų jis Rusijoje paskelbė straipsnį, kritikuodamas Dalią Grybauskaitę, kad ši visą mėnesį „badėsi“ su Seimo rinkimus laimėjusiomis partijomis, „ypač ji buvo nepatenkinta rezultatais, pasiektais Darbo partijos, atstovaujančios rusakalbių Lietuvos gyventojų interesams bei siekiančios santykių su Rusija normalizavimo“.
Paskaitykite, ką rašo V.Šved („Lietuva kaltina „Alfą”), kuris yra paieškomas Sausio 13-osios byloje ir kuris kaip Lietuvos ir Rusijos santykių „gelbėtoją“ mato Darbo partiją, apie Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę , ir bus aišku, kas yra Rusijoje traktuojama kaip „Lietuvos užsienio politika“ (ir bus galima susidaryti vaizdą tos „vieningos užsienio politikos su Rusija“, kuri iš V.Švedo telepatiniu būdu galimai persiduoda L.Graužinienei).
„Yra žinoma, jog didžioji sąmoningo Grybauskaitės gyvenimo dalis buvo susijusi su TSKP. Daugelis manė, jog po jos išrinkimo į Prezidento postą respublikos politinės kelrodės pasikeis. Tai nereiškia, jog buvo tikėtasi „poslinkio į kairę”. Tačiau manyta, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu taps labiau pragmatiška, o požiūris į tragiškus sausio įvykius įgys objektyvumo bei sveiko proto.
Tačiau išėjo atvirkščiai. Konfrontavimo su Rusija politika liko nepakitusi. Negana to, dar labiau suintensyvėjo priekaištų Rusijai dėl vadinamosios „tarybinės okupacijos bei agresijos” reiškimo kampanija. Lietuvos vadovybė priėmė sprendimą dėl naujos komisijos tarybinės okupacijos žalos atlyginimo klausimu sudarymo.
2012 metų rugpjūčio 28-ją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl kitos sudėties tarptautinės komisijos, turėjusios įvertinti „nacių bei tarybinio okupacinių režimų” nusikaltimų pasekmes.
2010-jų metų vasarą, dalyvaujant ir Prezidentei, buvo atnaujintas įstrigęs sausio įvykių bylos tyrimas. Sausio įvykiai buvo perkvalifikuoti į nusikaltimą žmoniškumui. Į interpolą buvo nusiųsti įtariamųjų šiuo nusikaltimu arešto orderiai. Buvo kalbama, jog yra aktyviai rengiami teismo procesai, per kuriuos bus už akių teisiami Rusijos piliečiai.
Grybauskaitės pozicija šioje situacijoje yra daugiau nei aiški“, – beveik prieš metus išdėjo į šuns dienas Lietuvos Prezidentę D.Grybauskaitę Sausio 13-osios byloje paieškomas V.Šved. Leisdamas aiškiai suprasti: kad Lietuvos užsienio politika – tai pirmiausia Lietuvos požiūris į Sausio 13-osios bylą. O prie D.Grybauskaitės, kaip matome, jis „priešingas Rusijai“.
Ką dar rašo V.Šved apie Rusijai neįtinkančius pokyčius šioje byloje? Kad jie Sausio 13-osios byloje prasidėjo 2010-ųjų vasarą. Kai generaliniu prokuroru tapo Darius Valys.
O kas dabar aktyviausiai verčia Darių Valį? Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kas skraido į Maskvą „dažniau, negu ambasadorius iškviečiamas į Maskvą“? Viktoras Uspaskich. Kas prabilo apie „užsienio politikos“ paėmimą į „Seimo rankas“? Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ką rašė Sausio 13-osios byloje paieškomas Vladislav Šved apie D.Grybauskaitės „blogą“ užsienio politiką? Kad „sausio įvykiai buvo perkvalifikuoti į nusikaltimą žmoniškumui; į interpolą buvo nusiųsti įtariamųjų šiuo nusikaltimu arešto orderiai; aktyviai rengiami teismo procesai, per kuriuos bus už akių teisiami Rusijos piliečiai“.
Išvada? Kadangi D.Grybauskaitę bus galima „nuimti“ tik per kitus Prezidento rinkimus (jeigu Darbo partija su kai kuriais socialdemokratais gerai padirbės), generalinį prokurorą Darių Valį būtina (ir galima) „nuimti“ nuo posto jau dabar. Kol Rusijos piliečiai Sausio 13-osios (o taip pat ir Medininkų) byloje nėra Interpolo pagauti ir į Lietuvą atvežti, arba Lietuvoje nuteisti už akių.
Ar ši prieš metus (po Seimo rinkimų) V.Švedo atskleista Rusijai neįtinkanti Lietuvos užsienio politika nesusišaukia su tuo, kas vyksta Lietuvoje, ir su PBK parodyta skandalinga laida?
Be abejonės, Rytų Partnerystė ir „Gazprom“ –labai svarbu, tačiau šių temų akcentavimas, kaip sako rusai, gali būti „dlia atvoda glaz“ (pagal V.Putino administracijos slaptą planą). Kodėl? Jeigu klyksi, kad „dėl Prezidentės politikos Rytų Partnerystės ir „Gazprom“ atžvilgiu Lietuvos verslas patiria nuostolių“, ir jeigu Rusija dar, kaip planuoja, 5-6 dienoms užsuks dujas, tai, be abejo, gal ir priklyksi, kad dėl to, ką išdarinėja su Lietuva Rusija, kalta Dalia Grybauskaitė.
Tačiau – jeigu kaip „kitokios užsienio politikos“ pamatą paimsi V.Švedo nuorodą, kaip turėtų Lietuva pakeisti požiūrį į Sausio 13-osios bylą, tuomet ne tik Loretos Graužinienės iniciatyva tiek dėl „užsienio politikos“, tiek dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio „vertimo“, bet ir tai, ką Rusija išdarinėja Lietuvai, nusišviečia visiškai kitomis spalvomis.
