Reikėtų peržiūrėti informacijos, gaunamos vykdant kriminalinę žvalgybą, vertinimo sistemą. Tokią išvadą padarė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Petras Tarasevičius savo publikacijoje „Nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje samprata ir įgyvendinimo problemos“.
Leidinyje „Teisės problemose“ paskelbtame straipsnyje nagrinėjamos nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje sampratos bei įgyvendinimo problemos. Mokslininkas siekė nustatyti kriminalinės žvalgybos subjektų vaidmenį bendroje nusikalstamų veikų prevencijos priemones taikančių subjektų sistemoje, nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje požymius, teisines prielaidas, išanalizuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo prevenciniais tikslais pagrindus, teismų praktiką.
Straipsnyje keliamos ir analizuojamos konkrečios kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų veiksmų, įgyvendinant nusikalstamų veikų prevencijos uždavinį, teisinio reguliavimo bei šio reguliavimo praktinio įgyvendinimo problemos, akcentuojamas jų aktualumas, analizuojamos galimos tokių problemų priežastys konkretaus atvejo kontekste.
Straipsnio išvadose teigiama, kad kriminalinės žvalgybos subjektų vykdoma nusikalstamų veikų prevencija nuo kitų subjektų vykdomos prevencinės veiklos išimtinai skiriasi jų išskirtine kompetencija, jiems pavestu vaidmeniu, veiklos pobūdžiu bei turimų kriminalinės žvalgybos galimybių naudojimu siekiant bendrų prevencijos tikslų. Nusikalstamų veikų prevencija kriminalinėje žvalgyboje galėtų būti apibrėžta kaip kriminalinės žvalgybos pajėgų, informacijos gavimo būdų ir priemonių, taip pat šiais informacijos gavimo būdais ir priemonėmis surinktos informacijos naudojimas siekiant įgyvendinti prevencines priemones, skirtas nustatyti bei pašalinti nusikalstamų veikų priežastis ir sąlygas, numatyti galimas nusikalstamų veikų darymo tendencijas, sukliudyti nusikalstamų veikų padarymui ar sumažinti jų neigiamą poveikį, taip pat atgrasinti asmenis nuo tokių veikų darymo.
Lietuvos Respublikos įstatymuose yra nustatytas kriminalinės žvalgybos subjektų vaidmuo bendroje nusikalstamų veikų prevencijos priemones taikančių subjektų sistemoje. Tačiau tai, jog įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, detalizuojančiuose Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą ar kitus įstatymus, nenustatyti pakankami kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų gaunamos informacijos vertinimo kriterijai, sukelia šiems subjektams pavestų uždavinių (tarp jų ir nusikalstamų veikų prevencijos) įgyvendinimo problemas. Praktika, kai kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų gaunamos informacijos vertingumui nustatyti taikomas vertinamasis kriterijus pasirenkamas individualiai, palieka per daug plačias galimybes šių pareigūnų diskrecijai, todėl tikslinga būtų peržiūrėti informacijos, gaunamos vykdant kriminalinę žvalgybą, vertinimo sistemą.
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė, Lietuvos teisės institutas
