Seimo narys Domas Petrulis Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos Rudens sesijoje lapkričio 12 d. kreipėsi į pasaulio lietuvius, kad šie susitelktų ir padėtų nuo Rusijos embargo nukentėjusiam Lietuvos verslui.
„Ekonominius Lietuvos-Rusijos santykius neišvengiamai užaštrina ir Europos Sąjungos (ES) ekonominės sankcijos Rusijai. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad euro zonos, kurios nare Lietuva taps 2015 m. sausio 1 d., ir ypač jos pagrindinės narės – Vokietijos – ekonomiką yra ištikusi stagnacija, galinti turėti juntamą neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikos augimui, kuris tebeišlieka spartesnis nei euro zonos senbuvių.
Taigi Lietuvą užklupo dideli ekonominiai iššūkiai ir todėl Lietuvos piliečiams Tėvynėje ir užsienyje bei lietuvių kilmės žmonėms visame pasaulyje reikia solidarizuotis, kad šiuos iššūkius bendromis pastangomis įveiktumėme“, – sakė Seimo narys Domas Petrulis Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos Rudens sesijoje.
„Kaip susitvarkyti su Rusijos embargu Lietuvos eksportui, daugiausiai taikomu maisto produktams, bei kitomis įvairiomis ekonominio spaudimo priemonėmis, kurias Rusija naudoja savo ekonomikos politikoje Lietuvos atžvilgiu?
Prekyba su Rusija beveik visus 25 nepriklausomybės metus Lietuvai buvo ypač svarbi. Iki ES ir Rusijos abipusių ekonominių sankcijų Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 20,8 proc., t.y., penktadalį nuo viso šalies eksporto.
Kokia situacija po Rusijos paskelbto embargo ES, JAV ir kitų Vakarų šalių prekėms? Paanalizuokime jų poveikį bene pagrindiniam kintamajam – žemės ūkio produkcijai.
Rusija yra antra pagal dydį (po JAV) ES žemės ūkio produktų eksporto rinka – iš viso ji sudaro 10 proc. ES žemės ūkio eksporto. Pažymėtina, kad 73 proc. ES žemės ūkio eksporto į Rusiją sudaro būtent uždrausti žemės ūkio produktai.
Tarp labiausiai pažeistų šalių akivaizdžiai išsiskiria Baltijos šalys. Dėl istorinių priežasčių jų žemės ūkio sektorius ir jo produkcija yra glaudžiai susijusi su Rusijos rinka. Nuo embargo nukentėjo ne vien tik gamintojai ar perdirbėjai, bet ir vežėjai“, – sakė D.Petrulis.
„Pažvelkime, kaip bendrame ES kontekste atrodo Lietuva? Ji yra labiausiai pažeista! 2013 m. duomenimis, į Rusijos embargo sąrašą patenkančių produktų mes eksportavome už 910 mln. eurų (t.y., 3,7 proc. nuo viso Lietuvos eksporto ir 2,7 proc. šalies BVP).
Palyginkime su kitomis valstybėmis. Norvegija eksportavo į Rusiją už 838 mln. eurų (0,7 proc. jos eksporto ir 0,2 proc. BVP). Lenkija eksportavo už 832 mln. eurų (0.5 proc. jos eksporto ir 0,2 proc. BVP), Vokietija atitinkamai – už 554 mln. eurų, (0.1 proc., 0).
Kaip šioje šalių grupėje atrodo mūsų kaimynai latviai ir estai? Estija eksportavo į Rusiją už 72 mln. eurų (t.y., 0,6 proc. jų eksporto ir 0.4 proc. nuo jų BVP). Latvija – už 67 mln. eurų (t.y., 0.6 proc. viso jos eksporto ir 0.3 proc. jos BVP).
Šie skaičiai neleidžia niekam suabejoti – Lietuva savo praradimais akivaizdžiai lenkia net savo Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją. Lenkia ne procentais, o kartais!“ – pažymėjo Seimo narys.
Pasak jo, iš karto po 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos paskelbto prekių embargo Lietuva per pusantros savaitės paruošia atsaką – Vyriausybės rekomendacijas, kaip 2014–2015 metais įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos sankcijų ES ir kitų valstybių importui.
Rekomendacijų veiksmų plane numatytomis priemonėmis siekiama padėti verslo atstovams ieškoti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių, pagerinti priėjimą prie finansavimo šaltinių ir stiprinti ekonominį atstovavimą užsienyje. Veiksmų plano įgyvendinimą ir mėnesinį ataskaitų Vyriausybei teikimą koordinuoja Ūkio ministerija. Darbai pavedami pagrindinėms 6 ministerijoms: Užsienio reikalų, Žemės ūkio, Ūkio, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ir jų įstaigoms.
„Įgyvendinimui jau yra skirta 222,5 mln. litų. Žemės ūkio ministerija dar tariasi su Europos Komisija dėl papildomų lėšų. Seimas paspartino įstatymų leidybą (rugsėjo 23 d. Seimas pritarė gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimui) ir įteisino ritualinį skerdimą, kuris atveria Lietuvai naujas eksporto rinkas, nuo 2015 m. Vyriausybė ir valstybinės institucijos visu tempu darbuojasi toliau.
Dabar didžiausias iššūkis kyla mūsų verslui. Tai ir alternatyvių rinkų paieška, ir gebėjimas į tas naujas rinktas įeiti bei įsitvirtinti. Čia juk reikia ne tik sukurti savo prekės ženklą, bet ir įtikinti vartotoją produktą paragauti ir galų gale priprasti.
O gal mūsų pienininkai ir mėsininkai, o gal ir daržovių augintojai galėtų bandyti kooperuotis ir stengtis sukti vieną bendrą lietuvišką „brendą“? Į tokius klausimus atsakyti ir iššūkius priimti privalės pats verslas“, – pasaulio lietuviams sakė D.Petrulis, prašydamas jų susitelkti ir padėti nuo Rusijos embargo nukentėjusiam Lietuvos verslui.
KK inf.
