Lietuva nyksta. Žmonės masiškai bėga iš šalies, o tie, kurie lieka ir drįsta čia gimdyti bei auginti vaikus, sąmoningai skatinami to nebedaryti. Visa valstybės politika nukreipta prieš žmogų, o kiekvienas naujas pilietis Vyriausybei — papildoma našta. Tai ne fantastinio filmo scenarijus, o nūdienos Lietuvos aktualija — pensininkai ir vaikai tapo nereikalingu balastu valdžiai, todėl jų sąskaita yra žabojama „krizė“. Rezultatas akivaizdus — katastrofiškai sumažėjęs gimstamumas, drastiškai sumažintos išmokos vaikams. O ir jas tegali gauti vaikai iki septynerių metų, su tam tikromis išlygomis.
Septynmetis — pakankamai subrendęs, kad galėtų užsidirbti pats?
Visos valstybės nustato tam tikrą amžiaus ribą, nuo kurios nebemoka išmokų vaikams, nes teoriškai jie jau turi galimybę užsidirbti patys. Dažniausiai ta riba – 18 metų. Europos Sąjungoje išmokos vaikams mokamos iki 15 – 20 metų (besimokančiam vaikui – iki 16 – 26 m.). Manoma, kad tokio amžiaus jaunuoliai jau gali užsidirbti. Lietuvos Vyriausybė neabejoja, kad užsidirbti gali jau septynerių metų vaikas.
Prieš konservatorių atėjimą į valdžią galiojęs išmokų vaikams įstatymas garantavo išmokas visiems vaikams iki 18 metų (ar iki 21 metų, jei mokosi), nepriklausomai nuo to, kokios šeimos pajamos. Tačiau Vyriausybė, dangstydamasi krize, ėmėsi drastiško taupymo plano ir priėmė laikinąjį, išmokų vaikams mokėjimo trukmė ir dydį apribojantį įstatymą, teigdama, kad šis sprendimas – trumpalaikis. Laikinasis įstatymas, kuriuo apribota, baigia galioti šių metų paskutinę dieną.
Kaip žinia, nėra nieko amžinesnio už laikiną, todėl konservatoriai, iš pradžių raminę žmones, kad visos išmokos mažinamos laikinai, kol baigsis krizė, dabar nori palikti išmokų sumažinimą visiems laikams. Matyt, kol konservatoriai bus valdžioje, tol Lietuvoje siautės nuolatinė krizė.
Pagal valdančiųjų siūlomą išmokų vaikams įstatymo pakeitimą, vaikų išmokos ir toliau būtų mokamos tik iki 7 metų ir tos pačios siejamos su šeimos pajamomis. Tokie pasiūlymai, švelniai tariant, stebina. Negi Vyriausybė mano, kad septynerių sulaukęs vaikas jau gali gauti pajamų? Gal grįžęs iš pradinės mokyklos eis bulves kaimynui kasti ar sniegą jo kieme valyti? Bet tada iškils nelegalaus darbo problema. Žinoma, ironizuoju, kas belieka…
Vienintelė išimtis – išmoka besimokančiam ir iš gausios šeimos kilusiam vaikui bus mokama iki jam sukaks 24 metai. Kodėl būtent tokia išimtis? Nori nenori peršasi išvada – Vyriausybė sumąstė, kad septynerių metų vaikas iš gausios šeimos dirbti negali, nes turi prižiūrėti jaunesniuosius brolius ir seseris, vadinasi, išmoka jam turi būti skiriama. Sveikintinas skatinimas šeimas susilaukti daugiau vaikų…
Teisė į išmokas siejama su šeimos pajamomis
Išmokų vaikams įstatymas yra pagrindinis išmokas vaikams reglamentuojantis įstatymas. Daugiau kaip prieš metus laikinai sumažintos išmokos vaikams, Vyriausybei palaiminus, gresia virsti nuolatinėmis. Vadinasi, ir toliau vaikas nuo septynerių metų bus „skatinamas“ užsidirbti, o tie, kurių šeimos pajamos neatitinka nustatyto minimumo, negaus nė tų varganų išmokų.
Išmokas vaikui (97, 5 Lt.) iki 2 metų tebegaus tik tos šeimos, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 525 Lt. Šeimos, auginančios vaiką nuo 2 iki 7 metų, gauna tik 52 Lt. vaiko pinigų, jei, žinoma, joms „pasiseka“ ir jų vidutinės šeimos pajamos neviršija nustatytų pajamų dydžio.
Kokie esame kitų šalių kontekste?
Tik trečdalyje Europos Sąjungos valstybių teisė į išmokas vaikams siejama su šeimos pajamomis. Tokia tvarka yra Čekijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Tik keturiose iš jų (Čekijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje) nustatytas žemesnis nei Lietuvoje, pajamų, leidžiančių gauti išmoką vaikui, santykis su atitinkamos šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.
Negalime pasidžiaugti ir siūlomų šmokų dydžiu. Išmokų dydis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. Iš analizei pasirinktų 22 ES valstybių, išmokos vaikams Lietuvoje vienos mažiausių. Mažiau skiria tik Latvija (25 litais per mėnesį mažiau) ir Bulgarija (3 litais per mėnesį mažiau), kai tuo tarpu Švedija skiria 300 litų, o Vokietija net 570 litų per mėnesį daugiau. Tad nieko nuostabaus, kad lietuvaičiai kuria šeimas svetur.
Galima sakyti, kad pragyvenimo lygis, darbo užmokestis Lietuvoje skiriasi nuo europietiškojo, tad ir išmokų dydžio Lietuvoje negalima lyginti su kitomis valstybėmis. Tačiau, jei lyginsime ne pačias vaikams skiriamas pinigų sumas per mėnesį, o jų santykinį dydį, rezultatas bus dar liūdnesnis. Pakanka suskaičiuoti kiek vidutinių darbo užmokesčių atitiks suma kiekvienos iš valstybių sumokama savo vaikams: Estijoje bendra vaikų išmokų suma, šeimai užauginsiančiai du vaikus atitiks 11 Estijos vidutinių darbo užmokesčių, Lenkijoje- 17 vidutinių Lenkijos darbo užmokesčių, Vokietijoje– 32 vokiškuosius vidutinius darbo užmokesčius. Kurioje vietoje pagal paramą vaikams nori matyti Lietuvą valdantieji? Paskutinėje… būtent ten Lietuva ir liktų su 5 vidutinius lietuviškuosius darbo užmokesčius atitinkančia suma, kurią valstybė skirs dviems vaikams šeimoje jų išauginimui ir išugdymui iki pilnametystės.
Vyriausybė skambiais žodžiais deklaruoja gimstamumo skatinimą, tačiau jos teikiamų įstatymų potekstė aiški – savo vaikais pasirūpinkit patys, nes jie – valdantieji žino kitų būdų jūsų pinigams išleisti.
Mečislovas Zasčiurinskas
