Dar nacistinio reicho propagandos ministras Gebelsas yra pasakęs: „Pameluok dešimt kartų, o vienuoliktą žmonės patikės.“ Ir žmonės tiki. Tai mes ir matome šiandieninėje Lietuvoje.
Pasitelkus galingą „mass media“ mašiną, ant mūsų galvų kasdien išpilama tiek šlamšto, kad žmogus jau nebesugeba susigaudyti, kur pramanai, o kur tiesa. Todėl nieko nuostabaus, kad tik šalies piliečių solidarumo dėka atkūrus šalies nepriklausomybę, buvo tuoj pat pradėta manipuliuoti žmonių sąmone siekiant vienintelio grobuoniško tikslo – užvaldyti šalies turtą ir politinę valdžią. Tam buvo pasitelktas visas specialių tarnybų naudojamų metodų arsenalas. Pirmiausia, tai demagogija, beatodairiškai liaupsinanti tai, kas iš Vakarų, kaip iš aukščiau duotą gėrį, o iš Rytų įvardijant kaip absoliutų blogį. Kas tik pabandydavo pasakyti protingą, bet į šią schemą netelpančią nuomonę, tuojau būdavo apšauktas komunistu, kėgėbėšniku ar tautos priešu. Todėl visi iškilesni autoritetai buvo nustumti į šalį, o vėliau net šmeižiami.
Reikia pastebėti, kad Algirdas Brazauskas prie naujos valdžios buvo prileistas sąmoningai, nes jį buvo galima valdyti prikišant jam jo praeitį ir žinant jo pomėgį gražiems daiktams. Be to, didelė dalis tautos jį mėgo. O visi žaidimai su Stasiu Lozoraičiu ir Valdu Adamkumi buvo tik gerai surežisuoti spektakliai jau gerokai apkvailintai publikai. Tauta, tik išsilaisvinusi iš totalitarizmo, net blogiausiame sapne negalėjo susapnuoti, kad Tėvynės „vaduotojai“ taip brutaliai ją čia pat apgaus ir parduos į naują žymiai rafinuotesnę vergiją – savųjų okupaciją.
Kaip žmogui žinoti tiesą, jeigu iš visų TV kanalų, radijo, laikraščių plūsta liaupsės privačiam ir ypač užsienio verslininkui, kartu aiškinant, kad lietuviai – tai nepilnaverčiai homo sovieticus?Ir tauta tuo tiki.
Prisipažįstu, vakariečių padorumu ir pats tikėjau, kol nenudegiau. Vis tik, kokie ganėtinai padorūs ir nesugadinti mes išėjome iš sovietmečio, tačiau kaip mus gražiai „išdūrė“ vakariečiai. Jaunimui, nemačiusiam ir nežinančiam teisybės, sunku patikėti.
Būtent šiame fone ir buvo galima prastumti Valdą Adamkų į LR Prezidentus. Dalis tautos į jį dėjo dideles viltis, esą šis žmogus iš JAV tikrai bus padorus, moralus ir teisingas. Pasirodo, būtent V. Adamkumi buvo ženkliai lengviau manipuliuoti, nes jis Lietuvoje nieko nežinojo ir nieko neišmanė. O jo tuometis konkurentas A. Paulauskas, išaugęs KGB pulkininko šeimoje, ir pats turėjo ryšius, ypač su Viktoru Uspaskichu. Todėl čia susikirto Rusijos ir JAV specialiųjų tarnybų interesai.
Tik nereikia džiaugtis, kad laimėjo amerikiečiai. Bet kurios valstybės specialiosios tarnybos turi tik savų interesų, kurie nieko bendro neturi su Lietuvos valstybės, ypač žmonių gerove. Lietuviams gera pamoka turėjo tapti JAV labai proteguota „Williams“ afera, kurią asmeniškai stūmė turtingiausias JAV lietuvis Juozas Kazickas. Būtent jis įsakinėjo, ką konkrečiai turi atlikti V. Landsbergis ir V.Adamkus.
Didžiausias paradoksas buvo tada, kai „valstybininkų“ klano ruporas paskyrė V.Adamkui moralinio autoriteto titulą. Man, suprantant cinišką spekuliaciją žmonių emocijomis, kurie norėjo kažko švaraus ir tikro, buvo koktu stebėti šį pigų vodevilį. Jokių moralinių nuostatų neturintis, bailus senolis buvo melagių ir vagių vyniojamas apie pirštą kaip tik jie norėjo.
Kai sužinojau šalies užvaldymo mastą nusikaltėliais, ėjau pas V.Adamkų ir prašiau, kad kartu bandytume įveikti šią betvarkę, pasakiau jam, kad reikia atleisti iš pareigų bent 20 aukšto rango pareigūnų, o ne mažiau 8 pasodinti į kalėjimą. Tada jis man sušuko: “Tu ką – revoliucijos nori? Aš viską žinau, bet nieko negaliu padaryti. Čia Boženai skambino, tai sakė, kad mane nušaus, paprašiau, kad „Aro“ vyrai papildomai saugotų…“
Po to supratau, kad jis manęs neišgirdo, ir dar kas baisiau, kad jis tikrai yra valdomas. Tai matėsi net viešumoje, nes jis nesislapstydamas juos teisino ir, nors buvo pažadėjęs keletą atleisti iš pareigų, žodžio netesėjo.
Šios istorijos tragizmas tai, kad nemaža dalis tautos, ir net intelektualų pasidavė apkvailinami ir šiuo spektakliu tikėjo arba norėjo tikėti. Pasinaudodami jo absoliučiu žmonių ir šalies realijų nežinojimu, šie vertelgos, jau parsidavę turtingiems vagims save tituluojantiems verslininkams, naudojosi V.Adamkumi kaip marionete.
Tą liudija patvirtinti faktai: vienas iš pagrindinių „valstybininkų“ klano ideologų Albinas Januška Prezidentūroje ką norėjo, tą ir darė.
Apie Lietuvos Valstybės saugumo departamentą iškalbingai aprašo JAV diplomatai Vilniuje „Wikileaks“ paviešintoje medžiagoje.
Neatsitiktinai V. Adamkus prasitarė apie V. Landsbergio įtaką jam. Viskas dėsninga, ir kaip anksčiau minėjau, V. Adamkus neturėjo teisės net dalyvauti rinkimuose į LR Prezidentus. Būtent V. Landsbergis buvo vienas (bet ne vienintelis) iš tų, kurie jam padėjo juo tapti. Savaime suprantama, V. Adamkus ir turėjo tapti intrigų meistro užmačių įgyvendintoju. Negi jūs manote, kad pats V. Adamkus pasirinkdavo savo patarėjus ar aukštus valstybės pareigūnus? Jam viską parinkdavo, o jis tik juos pristatydavo viešai. Nenustebčiau, kad jam net buvo patarta tapti Artūro Zuoko, žinomo „Abonento“ vardu, sūnaus krikštatėviu. Nors viešumoje nuo jo buvo atsiribojęs, bet slapčia Turniškėse susitikinėjo. Juk jis nieko, išskyrus kelis žmones Lietuvoje, gerai net nepažinojo.
Taip, ponas V.Landsbergis paskyrė savo pavaduotoją pagal partiją Mečį Laurinkų Lietuvos VSD vadovu. Šis vėliau prisipažino, kad jie su KGB rezervistais ir sukūrė nelegalią grupę probleminiams valstybės klausimams spręsti. Mes su padoriais saugumo karininkais tai suradome ir paviešinome, o žurnalistai juos pavadino „valstybininkų“ klanu.
Beje, apie M. Laurinkaus moralę net kalbėti nereikia, nes jos minėtas tipas neturi. Pakanka prisiminti vienintelį faktą, kai jis po kovo 11 d. per keletą dienų gavo veltui didžiulį butą Čiurlionio gatvėje. V.Landsbergis apie tai žinojo, vadinasi, jam tiko šis amoralus veikėjas. Tinka jis ir mėgstantiems visą Lietuvą moralizuoti, patiems esant amoraliems ir „Lietuvos ryto“ šeimininkams.
V.Landsbergiui ir kitiems buvo patogu viską tvarkyti iš užkulisių. Ir G. Vagnorių atstatydino ne V.Adamkus. Jis nebeklausė V.Landsbergio, todėl šis sumanė jį pakeisti klusnesniu Rolandu Paksu, kurį pats ir parinko. Viskas būtų taip ir buvę, bet visose nešvariose grupuotėse ir jų žaidimuose visuomet atsiranda trintis, nes vieni, norėdami pergudrauti kitus, įneša nereikalingos įtampos. Susiformavus „valstybininkų“ klanui ir jam įgaunant vis didesnę realią valdžią valstybės reikalų tvarkyme, jie nusprendė, kad V.Landsbergį galima ir ignoruoti. Jų nuomone, jis nuseno, todėl atėjo jų laikas. Jie panaudojo V.Adamkų premjero A.Brazausko nuvertimui iš posto ir prastūmė Gediminą Kirkilą, kad įgyvendintų „LEO Lt“ ir kitas smulkesnes aferas.
Apie šias bjaurias ir šlykščias intrigas galima būtų ir nerašyti, jeigu ne jų svarba visam šalies gyvenimui. Būtent šiose įtakingų klanų batalijose ir slepiasi itin blogo valstybės valdymo ir jos apverktinos būklės visose gyvenimo srityse priežastys. Būtent „valstybininkų“ grupuotė ir jos įvairūs pogrupiai kaip koks aštuonkojis apraizgė visą valstybę.
Mūsų valstybėje nėra teisinės sistemos, nes viskas yra klanų ir korumpuotų pareigūnų rankose. Pamąstykite patys – kodėl milijardinės aferos, akivaizdžios vagystės netiriamos, kalti neišaiškinami, nors žinomi? Nes visi jei tarpusavyje susiję.
Kodėl Andrius Kubilius nesikreipė į prokuratūrą, kad būtų iškelta baudžiamoji byla už „LEO Lt“ aferą, surijusią 3 milijardus litų Gediminui Kirkilui ir kompanijai? O todėl, kad socdemai net nebandė patraukti konservatorių baudžiamojon atsakomybėn dėl „Williams“ aferos, „Lietuvos kuro“, Lietuvos prekybinio laivyno, Žemės ūkio banko, Taupomojo banko ir kito šalies turto išparceliavimo.
Būtent ši sistema yra akla tokiems nusikaltimams. Klaninė – kriminalinė šalį užvaldžiusi sistema dar labiau išsigimė: nepaliaujamai auga biurokratinė – parazitinė valdininkų armija, visiškai degraduoja politikai, kurių tik dalis įsileista į klaną. Galiausiai matome, jog V. Landsbergis manė, kad aktyviai intriguodamas valdo šią sistemą, tačiau pats tapo jos įkaitu ir nuo jos visiškai priklausomas. O V. Adamkus kaip buvo jos kūdikis taip ir liko. Jis pasako tik tai, kas leidžiama – nė žodeliu daugiau nei mažiau. Tačiau jų silpnoji vieta yra ta, kad apetitas auga bevalgant. O jis vis didėja, o ištekliai jau nusėdę vienose kišenėse. Niekas nenori su jomis skirtis, kartkartėmis į viešumą iškylantys skandalai – neišvengiamų kriminalinių „razborkių“ rezultatas.
Šis klanas pagal savo prigimtį yra kriminalinis, nes nelegalus. Siekdami dar labiau apkvailinti tautą, per kišeninius, pinigą mylinčius žurnalistus į viešumą specialiai nuleidžiamas vienas kitas skandaliukas, vadinamas garo nuleidimu. Tokių reginių pasisotinusi liaudis nebenori eiti nei į protesto mitingus, nei ginti savo teisių. Ir vieningai į valdžią toliau renka savo engėjus. Dalis į tai reaguoja masine emigracija. Tačiau ir vienas, ir kitas kelias yra bailių kelias. Tai susitaikymas su saujelės niekšų primesta sistema, kuri sąmoningai ir toliau plauna mums smegenis, paverčiant paklusniais vergais, oficialiai vadinamais vartotojais.
Tačiau išeitis yra. Visų pirma, turime pradėti mąstyti savo protu, o ne mums kasdien kišamomis klišėmis. Privalome įsisąmoninti – norėdami gyventi kitaip, reikia kuo greičiau sugriauti šią rafinuotą melo ir apgaulės sistemą. Jos kalbomis neįveiksime, tik visuotiniu pasipriešinimu. Taip, būtent pasipriešinimu.
Pirmas žingsnis – suprasti, kad mus apgaudinėja, antras – padėti vieni kitiems susigaudyti, kas tą daro, o svarbiausia – išlaisvinti savo sąmonę nuo netikrų stabų.
Tikrai ne V. Landsbergis mums padovanojo nepriklausomybę. Jis buvo tik vienas iš mūsų, bet pakankamai pasišiukšlino, pamynęs nederamu elgesiu žmonių pasitikėjimą.
V.Adamkus taip pat nėra moralinis autoritetas, nes bet kokius moralės trupinius jis išbarstė gindamas A. Janušką, M. Laurinkų, A. Pocių, D. Jurgelevičių, D. Dabašinską, A. Valionį bei jų bendrus iš „Lietuvos ryto“ G. Vainauską, R.Valatką, R. Sotvarienę, B. Vyšniauskaitę, buvusią TV 3 žinių vadovę J. Butkevičienę (šmeižusius V.Pociūną po mirties), nuo atsakomybės.
Negalima atleisti veidmainystės visai Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos vadovybei, prieš rinkimus pasižadėjusiems sutvarkyti šią betvarkę, įvesti tvarką ypač šalies specialiosiose tarnybose. Jie toliau leidžia beveik legaliai veikti penktajai kolonai.
Kol socdemai iš savo gretų nepašalins kirkilinių ir „valstybininkų“, jais pasitikėti negalima. Būtina sustabdyti nelegalių pinigų srautus naudojamus politinei reklamai dėl vienintelio tikslo – kriminalui purvinų pinigų dėka toliau būti politinėje valdžioje.
