Viename dienraštyje buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus džiaugiasi, kad prokuratūra nepasidavė psichologiniam spaudimui ir nutraukė pakartotinį V.Pociūno mirties aplinkybių tyrimą, nenustačiusi, kad VSD karininko atžvilgiu būtų padarytas nusikaltimas. M.Laurinkaus nuomone, tai liudija, kad prokuratūra yra nepriklausoma. Buvęs saugumo vadovas taip pat mano, kad tas puolimas prieš VSD gali būti susijęs su jėgomis, esančiomis ne Lietuvoje. Pagal tai, kad įvardijamos dvi neva prorusiškos partijos, galima suprasti, jog M.Laurinkus mano, kad prieš Lietuvos saugumą bangas kelia Rusijos jėgos Lietuvoje. Ir apskritai, pagal M.Laurinkų, galima suprasti, kad, jeigu tik pakritikavai Lietuvos šventą karvę, arba valstybę valstybėje, – saugumą, esi Kremliaus statytinis, agentas ir panašiai. Tačiau ką, kalbėdamas apie saugumą ir prokuratūrą, nutylėjo M.Laurinkus, ir kas su šitomis institucijomis yra ne taip?
Pagal Prokuratūros įstatymą ir Konstituciją, prokurorai yra nepriklausomi. Bet tai – tik teoriškai. O praktiškai – kaip tame anekdote: teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Prokuroras teoriškai yra nepriklausomas ir tiria bylą nepasiduodamas jokiam spaudimui, tačiau kaip tai veikia praktikoje, mes matome bet kurioje rezonansinėje byloje. Paskutinis pavyzdys – „Karšto komentaro“ pradėta skelbti Medininkų žudynių bylos medžiaga. Paaiškėjo, kad svarbiausi įkalčiai – pradanginti, o Lietuvos prokuratūra žaidžia pagal Rusijos primestas žaidimo taisykles.
Tai gal teiktųsi paaiškinti M.Laurinkus Lietuvos „runkeliams“: jeigu jau Lietuvos saugumą ir prokuratūrą puola „rusų statytiniai ir agentai“, tai kodėl tuomet, pvz., Medininkų byloje ta Lietuvos prokuratūra, VSD reguliuojama, pati žaidžia pagal … Rusijos žaidimo taisykles? Nes, jeigu kas stebėjo Rusijos žiniasklaidą, tai K.Michailovo nuteisimu pirmiausiai ir labiausiai džiaugėsi būtent ji. Atseit, va, šitoje byloje pagaliau padėtas taškas ir jau Lietuvoje niekas niekur daugiau tuo klausimu nesikapstys.
Apie tai, kad Medininkų byloje prokuratūra dirba ne Lietuvai, savo interviu „Karštam komentarui“ išsakė ir buvęs Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Jis dar 2000 metais rašė raštus tuometinei Generalinės prokuratūros vadovybei, ragindamas tirti ne tiktai dingusius byloje svarbius įkalčius, bet ir pačius tyrėjus – įskaitant ir buvusį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską. Tačiau nei kas įkalčių ieškojo, nei tyrėjus tyrė, nei iš viso teikėsi V.Landsbergiui į jo raštą atrašyti.
Dabar Artūras Paulauskas – V.Uspaskicho vadovaujamos partijos pavaduotojas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Ar Artūras Paulauskas šitame poste sėdėtų, jeigu VSD nebūtų išdavęs leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija? Tikrai ne. Tačiau VSD dėka šiandien A.Paulauskas, kurio pavaldiniai Medininkų bylą „nutyrė“, o svarbiausius įkalčius – pradangino, iš Seimo NSGK pirmininko posto kontroliuoja tą patį VSD. Ar Lietuvai dirbantis saugumas būtų A.Paulauską prie to prileidęs? Manau, kad ne. (Beje, kažkodėl dėl „darbiečių“ kandidatų į ministrus – Graužinienės, Baltraitienės, Daukšio, šaltinių duomenimis, saugumas pasistengė – kad, jeigu jie bus paskirti ministrais, tai saugumas esą neišduos leidimų dirbti su slapta medžiaga ir jie ministrais dirbti negalės).
Apie Lietuvos saugumo mutaciją šiandien turbūt būtų galima parašyti disertaciją – pradedant nuo to, kaip kas su kokiomis žmonomis rusėmis skyrėsi, išsiuntė jas gyventi į Rusiją, o paskui po ta priedanga važinėjo į Maskvą „lankyti vaikų“. Kaip iš STT agento Eugenijaus Jonikos, pradėjusio tirti Šiaulių saugumiečių brakonieriavimą ir prostitučių tinklo „dengimą“, buvo padarytas „Rusijos šnipas“ ir už tą operaciją M.Laurinkui prezidentas V.Adamkus net padovanojo vardinį ginklą. Atseit, gerai „montuojate“ „Rusijos šnipus“, tai gal kitam VSD vadovo jubiliejui pavaldiniai vėl „sumontuos“ dar ką nors.
Valstybės saugumo departamentas suvaidino pagrindinį vaidmenį ir Lietuvos privatizacijoje, nes VSD pažymos lemdavo, kam bus leidžiama privatizuoti, o kas iš konkurso bus pašalintas kaip „grėsmė“. Apie tokių pažymų „įkainius“ irgi sklandė legendos – kaip kad dabar apie „įkainius“, kad būtų pakeista kardomoji priemonė: iš suėmimo į rašytinį pasižadėjimą išvykti ar pan.
Taigi, nei prokuratūrą turime nepriklausomą, nei saugumą, dirbantį Lietuvai ir jos žmonėms. Lakmuso popierėlis – Medininkų byla. Ir kol tyrimas šitoje byloje nepajudės, gali saugumas, prokuratūra ir teismai vaidinti kokius tik nori patriotus – visus, kas stabdys,pridenginės ir pan. šitą tyrimą, bus galima drąsiai,remiantis bylos medžiaga, vadinti ne Lietuvai dirbančiomis jėgomis.
Vytautas Landsbergis, beje, jau apie tai viešai ir prabilo. Ir ką – teisėsauga apsimetė, kad šitas akmuo visai ne į jos daržą, – kad Medininkų byla Lietuvai yra tarsi kokia elementari „vištų byla“: pagavo ten kažkokį, pasodino ir – galima jau rankas nusiplaut.
Netikiu, kad prokuratūra šiandien yra savarankiška dėl Medininkų bylos. Na, netikiu nei kiek. Ir jeigu tiesa prokuratūros koridoriuose sklandanti hipotezė, kad būtent saugumas neleidžia tirti šitos bylos, nes Makutynovičius esą dirba ir Rusijai, ir Lietuvos VSD – atseit dvigubas, vertingas agentas, o tuo metu tas pats saugumas Lietuvai bruka pasenusį branduolinį reaktorių „Hitachi“, kad mažiau atseit būtume nepriklausomi nuo rusiškos elektros ir „Gazprom“, tai gal kas iš saugumiečių galėtų paaiškinti šitą abrakadabrą: ar gali Lietuva būti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, jeigu valstybės pamatas – saugumas ir prokuratūra – dar vis yra ne Lietuvos, o Rusijos ir žiūri pirmiausiai Rusijos interesų?
Norite pasakyti, kad aš klystu? Gerai – ištirkite Medininkų žudynių bylą pagal įkalčius, neklastodami bylos, ir aš savo žodžius atsiimsiu.
Negalite? Sakote, Makutynovičiaus negalima liesti, nes jis – atseit „dvigubas“? O čia jau – jūsų problema, jeigu pridengdami savo agentūrą kišate į kalėjimą nekaltus.
Ir todėl, kol Medininkų byloje – Lietuvai ypatingai reikšmingoje ir svarbioje rezonansinėje byloje – Lietuvos teisėsauga šoks pagal Rusijos melodiją, nevaidinkite patriotų ir nekurkite baubų su „Gazpromu“, nes tiesa yra kitokia: kol Lietuvos teisėsauga nedirba Lietuvai, tol ir kalbos apie energetinę nepriklausomybę tėra fikcija, o gal net ir aukštasis pilotažas – priedanga, turinti pridengti pokiliminį tarnavimą Rusijai. Ir požiūris į Medininkų bylą, o ne į „Gazpromą“, parodo, kurioje stovykloje – Lietuvos ar Rusijos – kas yra.
