Sakoma, kad iš Rusijos gaunamas dujas galėjo atpiginti suskystintų dujų terminalas. Jeigu jis būtų pastatytas, tai tuomet atseit rusai, bijodami to terminalo konkurencijos, sumažintų savo tiekiamų dujų kainas.
Tačiau paaiškėjo, kad ir šiuo atveju konservatoriai pasistengė, jog to terminalo kuo ilgiau nebūtų ir, kad vėliau jis būtų pastatytas už tokią kainą, kuri garantuos ne pigesnes, bet brangesnes dujas iš to terminalo.
2008 metais, vos tik atėję į valdžią, konservatoriai apkaltino buvusią socialdemokratų vyriausybę tuo, kad ji planuoja statyti suskystintų dujų terminalą su didžiausiu dujų vartotoju – „Achema“. Statyba buvo nutraukta, o A. Kubiliaus Vyriausybė ėmė į kairę ir į dešinę švaistyti pinigus naujų investuotojų paieškai.
Gal A. Kubiliui netiko tuometinis „Achemos“ vadovas B. Lubys, kuris buvo siejamas su socialdemokratais? Gal netiko tai, kad B. Lubio terminalas būtų buvęs kelis kartus pigesnis, negu tas, kurį statyti vėliau suplanavo A. Kubilius?
Kaip ten bebūtų, tačiau terminalo statyba keleriems metams dėka A. Kubiliaus pastangų buvo sustabdyta.
Teismas nustatė, kad ankstesni A. Kubiliaus kaltinimai dėl tariamų busuių socialdemokratų vyriausybės atstovų piktnaudžiavimų statant suskystintų dujų terminalą yra niekuo nepagrįsti, laužti iš piršto.
Panašiai atsitiko ir su atomine elektrine. Pakeitimas investuotojų, kurie A. Kubiliui kažkodėl nepatiko, Lietuvos valstybei ir jos žmonėms kainavo 680 mln. litų. Kuo tie naujieji japoniški investuotojai geresni? Gal tuo, kad jie turi seną, Lietuvai visai netinkamą reaktorių, kurio neturi kam iškišti?
Paieška tokių investuotojų, kurie tiktų konservatoriams, bet visiškai nesugebėtų valdyti jiems patikėto objekto, matyt, liūdnai baigsis ir „Mažeikių naftos“ įmonei. Lenkai, valdantys šią įmonę, jau svarsto galimybę arba ją kam nors parduoti, arba visai uždaryti.
Tokia įvykių seka yra visai logiška. Juk lenkai naftos neturi, o naftos perdirbimo įmonių yra per daug. Sėkmingo įmonės darbo galima būtų tikėtis tik tuo atveju, jeigu rusišką naftą perdirbtų ne lenkai ar amerikiečiai, bet patys rusai.
Kai „Mažeikių naftą“ valdė rusai, ji dirbo pelningai, kai amerikiečiai – patyrė didžiulius nuostolius, o lenkai atvedė įmonę prie bankroto. „Mažeikių nafta“ galėjo sėkmingai dirbti ir tuo atveju, jeigu ji būtų neprivatizuota, o valdoma Lietuvos valstybės. Tačiau tik tuo atveju, jeigu Lietuvos vadovai nuolat nekaišiotų Rusijai špygų po nosimi ir nekaltintų Rusijos dėl nebūtų dalykų aiškindami – mes jūsų nebijom, nes už mūsų stovi Amerika, ir ji mus apgins.
