Lapkričio 7–9 d. Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, kuri buvo skirta pagerbti komunizmo aukas. Konferenciją organizavo Komunizmo aukų memorialinis fondas Vašingtone kartu su Stanfordo universitetu.
Savo kalboje E. Zingeris akcentavo Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos sėkmę kovojant prieš bolševikinės Rusijos įtaką. Visos šios valstybės dar 1918 m., besiremdamos tuometinio JAV prezidento Woodrow Willsono paskelbta tautų apsisprendimo teise, atstūmė sovietinę ideologiją ir sukūrė sėkmingus modernių XX a. valstybių modelius. Be to, jis pažymėjo, kad keliolika metų užtrukusi pokario partizanų kova iš esmės prilygo 1918 m. kovoms už nepriklausomybę.
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba paskelbė deklaraciją, kurioje konstatavo, kad „Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika, <…> Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija. <…>“ Taigi, šiuo istorinės reikšmės dokumentu buvo išsaugota Lietuvos valstybingumo tąsa ir nepriklausomybės siekis.
Pasak E. Zingerio, ir rezistentai, ir katalikų bažnyčios pogrindis, ir akademinė lietuvių inteligentija kaupė pajėgas prieš komunizmą, ir būtent Sąjūdis apjungė tuos, kurie atmetė sovietinio komunizmo viešpatavimą.
Zingeris taip pat pabrėžė, kad TSRS vadovo Michailo Gorbačiovo pradėtos vykdyti politinės ir ekonominės reformos (dar vadinamos perestroika), buvo tik seniai laukta galimybė tautai, kuri nepripažino sovietinės realybės ir netapo sovietais tik todėl, kad buvo nuolatos remiama atsiminimų apie pavykusią tarpukario Lietuvos valstybingumo sėkmę.
Savo kalboje E. Zingeris teigė, jog JAV vykdyta okupacijos nepripažinimo politika, mūsų diplomatinio korpuso veikla 1940–1990 m., iš esmės buvo vienos iš pagrindinių prielaidų, kurios nulėmė ir integracijos greitį į Europos Sąjungą ir NATO. Be to, Rusijos demokratai, kurie palaikė Lietuvos nepriklausomybę ir kurių likimas buvo tragiškas per paskutinius dešimtmečius, yra tas moralinis imperatyvas, dėl kurio Lietuva palaiko demokratinio proceso daigus šiuolaikinėje Rusijoje.
„Lietuvos valstybės vartai yra atverti visiems Rusijos disidentams, kurie tikėjo, kad kartu galime sukurti demokratiją“, – sakė E. Zingeris, kartu sveikindamas ir Ukrainą, išvaliusią savo teritoriją nuo 2 384 komunistinių stabų, kurie jai priminė tik pavergimą ir priklausomybę Maskvai.
Minint Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių šimtmečius, E. Zingeris kvietė JAV ir toliau imtis demokratinio vadovo misijos, paremti demokratinio pasaulio vienybę, atmetus bet kokias kriminalines, prieš žmogiškumą nukreiptas komunistines ideologijas bei totalitarinio režimo idėją.
Lietuva kasmet mini JAV indėlį Vašingtono aikštėje Vilniuje. 2010 m. šioje aikštėje buvo atidengta atminimo lenta, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis iškaltas laikinai JAV valstybės sekretoriaus pareigas ėjusio Sumnerio Welleso 1940 m. liepos 23 d. pareiškimas: „Šiomis dienomis išryškėjo ydinga įvykių raida, sparčiai artėjanti prie atomazgos, kai trijų nedidelių Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – politinė nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas sąmoningai ir nuosekliai gali būti sunaikintas vienos iš galingesnių kaimynių. Nuo tos dienos, kai šių šalių tautos sukūrė nepriklausomas ir demokratines valstybes, Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės su giliu prielankumu stebi jų ženklią pažangą kuriant valstybingumą. <…>“
