Islandijos universiteto Socialinių tyrimų instituto direktorė Gudbjorga Andrea Jonsdottir savo tautiečių nuomones tiria jau 30 metų. Palyginti su islandais, lietuviai, mokslininkės pastebėjimu, nelinkę reikšti savo nuomonės apklausų metu, nes netiki, kad bus išgirsti, nors tai – geras būdas stiprinti šalies demokratiją.
Sociologė dalyvavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto seminare „Atrankos strategijos paneliniuose tyrimuose“.
Daktaro laipsnį G. A. Jonsdottir įgijo prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje, vėliau penkerius metus dirbo Islandijos tyrimų bendrovės „Gallup“ tyrimų direktore.
Didelę patirtį sociologijoje sukaupusi mokslininkė viešėdama KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, domėjosi čia startuosiančia nauja bakalauro studijų programa Duomenų analitika, sužinojo kokie atrankos metodai taikomi Lietuvoje atliekant apklausas ir pasidalino patirtimi, kaip paskatinti žmones prisidėti prie valstybės valdymo aktyviai dalyvaujant apklausose.
– Lietuviai vis dar kreivai žiūri į namus užsukančius ir gatvėje kalbinančius apklausų atlikėjus. Islandai noriai dalyvauja sociologiniuose tyrimuose?
– Islandijoje žmonės pradeda dalyvauti apklausose dar besimokydami mokyklose, todėl ilgainiui tai jiems pasidaro įprasta. Savo tautiečius stengiamės motyvuoti prisidėti prie valstybės valdymo. Paaiškiname, kad jų nuomonė yra svarbi priimant politinius sprendimus ir todėl prašome jų būti aktyviais apklausose – tik tai leidžia išgirsti tautos nuomonę.
Nemažai valstybių naudoja skatinamąsias priemones, pavyzdžiui, dalina planšetinius kompiuterius arba piniginius užmokesčius sutikusiems dalyvauti tyrimuose, bet tai labai brangus būdas, todėl mes jo vengiame.
Kartais surengiame loterijas, kurių metu būna išrenkami keli dalyviai ir apdovanojami mažais prizais, tokiais, kaip dovanų kuponai, tačiau apie tokias loterijas pranešame tik išrinktiems laimėtojams po apklausos užpildymo.
– Nesuklysime teigdami, kad visame pasaulyje visuomenė pasitiki apklausomis, tačiau gal yra temų, kuriomis žmonės mažiau linkę atsakinėti?
– Manau, kad žmonės tiki jų duodama nauda, nes dažnai jomis remiasi argumentuodami savo teiginius ir kalbėdami apie socialines problemas. Net politikai naudojasi tyrimais ir jų surinkta informacija grindžia savo mintis, žinoma, jeigu ji jiems naudinga.
Faktas, kad yra visuomenei jautrių temų, todėl apklausų atlikimo metodas turi įtakos rezultatams. Vienas iš sudėtingiausių tyrimų mano praktikoje, kai telefonu klausinėjome žmonių apie seksualinį elgesį, nors prieš tai išsiuntėme atsakovams laiškus, pranešdami iš anksto, dėl ko skambinsime.
Geriausia jautriomis temomis apklausas vykdyti internetu, nes žmonės jaučiasi nepatogiai, atsakinėdami tiesiogiai jį klausiančiajam. Dalyviai kartais nori išlaikyti anonimiškumą, todėl net ir dėl paštu siunčiamų apklausų abejoja, jei bijo, kad gali būti nustatyta jų tapatybė.
– Apklausas atliekate ir savo, Islandijos, universitete. Ar reikalingos apklausos aukštosiose mokyklose?
– Nemažai apklausų atliekame, kad sužinotume, ar studentai patenkinti studijų kokybe, mokymo metodais, universiteto suteikiamomis galimybėmis ir priemonėmis mokslams. Kas du metus apklausiame universiteto darbuotojus, ar jie patenkinti darbo sąlygomis.
Rezultatai padeda fakultetams ir universitetui įsivertinti savo veiklą, ir, manau, kad ateityje tai taps pagrindiniu įstaigos darbo kokybės rodikliu.
Taip pat atliekame įvairiais apklausas, užsakytas konkrečiomis temomis – medicinos, inžinerijos ir kitų mokslų. Pavyzdžiui, mūsų universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas dalijasi savo programų vertinimu su studentais. Taip jie gali prisidėti prie dėstymo kokybės gerinimo. Taip pat kiekvienais metais rengiamos atviros paskaitos akademinei bendruomenei, kurių metu pristatomi bendri studijų vertinimo rezultatai.
Planuojame šią informaciją padaryti prieinamą visuomenei, nes tai padėtų būsimiems studentams ir jų tėvams įvertinti universitetą, žinant esamų studentų nuomonę, ar jie patenkinti fakultetų valdymu, mokymo metodais, suteikiamomis galimybėmis.
– Islandija, kaip ir Lietuva, vykdo Tarptautinio socialinio tyrimo programą (TSTP). Kokia jūsų patirtis su šiuo projektu Islandijoje ir kuo jis svarbus šių dienų visuomenės mokslinėms žinioms?
– Manau, kad tai labai vertinga galimybė būti tarptautinio tinklo dalimi, kuriame galime lyginti Islandijoje atliktų tyrimų rezultatus su kitų šalių tyrimais. Taip galime matyti tautų panašumus bei skirtumus.
Ne tik sociologijos moksle, bet ir kitose srityse svarbu žinoti piliečių vertybes ir požiūrius įvairiomis temomis, nes tai daro įtaką priimamiems sprendimams valstybėje. Žmonių žinios apie aplinką, gamtą, mokymo sistemą, lyčių lygybę, vaikų lopšelius lemia valstybės klestėjimą, todėl Islandijos priklausymas TSTP, leidžia mums geriau suprasti kokioje visuomenėje gyvename patys ir matyti save pasaulio kontekste.
– Ar lietuviai, dalyvaujantys tyrimuose, labai skiriasi nuo islandų? Kuo skiriasi mūsų sociologiniai tyrimai?
– Nustebau sužinojusi, kad lietuviai nelabai pratę prie sociologinių apklausų ir nelabai noriai jose dalyvauja. Peržvelgiau TSTP Lietuvoje ir Islandijoje atliktos apklausos apie demokratijos svarbą piliečiams rezultatus – jie buvo netikėti.
Pavyzdžiui, islandams yra daug svarbiau gyventi demokratinėje visuomenėje nei lietuviams. Man pasirodė, kad, su lyginant su islandais, esate gana uždara tauta, nelinkusi reikšti savo nuomonės, nes netikite, kad būsite išgirsti, dėl to demokratijai neteikiate tiek reikšmės, kaip mes Islandijoje.
Manau, kad svarbu tikėti savo balso gali – lietuvius būtina motyvuoti aktyviai dalyvauti apklausose, išsakyti ką galvojate įvairias klausimais ir taip tapti demokratiškesne visuomene.
– Kokią matote sociologinių tyrimų ateitį?
– Atsakinėdami tiesiogiai apklausų vykdytojui, žmonės gali būti ne visai atviri. Ypač, jei tyrimo tema yra socialiai jautri, todėl manau, kad ateityje šio metodo bus atsisakyta. Šiuo metu stengiamės pritaikyti mobiliąsias programėles studentams, kad jie galėtų pildyti apklausas savo išmaniaisiais telefonais. Svarbiausiai užduotis yra sutrumpinti klausimyną, galbūt geriau būtų apklausas vykdyti dažniau, bet mažesnių apimčių, nes nesinori, kad tai taptų našta žmonėms. Pavyzdžiui, internetinių panelinių tyrimų pranašumas yra galimybė skirtingu laiku atsakinėti po kelis klausimus ir juos siųsti dalimis, todėl nebūtina prisėdus iškart visa apklausą atsakyti.
Agnė Garkauskienė,
Kauno technologijos universitetas
