Juozas Ivanauskas
Advokatas Vytautas Sviderskis: „Gerai prisimenu tokį skaudų įvykį Lietuvoje, kai teisė tampa tirono įrankiu“
Liepos 9 dieną į Rokantiškių kapines palydėtas žymus advokatas Vytautas Stanislovas SVIDERSKIS. 78-uosius einantį vieną gerbiamiausių šalies teisininkų bendruomenės narių palaužė sunki liga, su kuria jis galinėjosi kone metus.
Prisimenant garbaus advokato V. Sviderskio „nestandartinius sprendimus“, t. y. pasišventimą kovai už TEISINGUMĄ Lietuvoje, sisteminė žiniasklaida, deja, net neužsiminė apie jo principingą bei pasiaukojančią poziciją taip vadinamo prezidentinio skandalo metu, 2004 metais politiniam „elitui“ (isteblišmentui, iki šiol uzurpavusiam valdžios svertus savo rankose) verčiant iš posto demokratiškai žmonių išrinktą Respublikos Prezidentą Rolandą PAKSĄ.
„Toje Prezidento apkaltoje aš blogį įžvelgiu tame, kad šis nusikaltimas buvo daromas valstybės. Didelis blogis yra būtent tas dviveidiškumas!..“, – teigė advokatas V. Sviderskis.
Dėl sunkios ligos negalėjęs dalyvauti pernai lapkričio 29 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje – leidyklos „Gairės“ Vilniuje išleistos knygos apie Prezidentą Rolandą Paksą „R. P. Vardan ko?..“ pristatyme, žinomas advokatas V. Sviderskis, susipažinęs su minėta knyga, telefonu išsakė savo nuomonę, kurią pravartu priminti ne tik dėl jo mirties gedintiems kolegoms, bet ir kur kas platesnei mūsų visuomenės daliai, nes kiekvienas TIESOS ŽODIS, prasiveržiantis į viešumą, gyvenant sisteminės propagandos bei informacinio karo sąlygomis, ypač aktualus ir vertingas.
– Gerb. advokate Vytautai Sviderski, kadangi turėjote galimybę susipažinti su neseniai išleista knyga „R. P. Vardan ko?..“, būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę bei kritiškas pastabas?
-Naująja knyga apie Prezidentą Rolandą Paksą jūs ginate Lietuvos įstatymus, jūs ginate tokią Lietuvą, kuri yra įrašyta, išdėstyta mūsų Konstitucijoje, o ne tokią, kokia ji yra kasdienybėje, kurią mes matome pažeistą visokio vėžio išraiškoje…
-Tai jūs manote, „R. P. Vardan ko?..“ išties aktuali knyga? Tikiuosi naujasis „Gairių“ leidinys pasitarnaus teisingumui bei demokratijos raidai Lietuvoje?
-Ši knyga reikalinga ir ta prasme, dar kartą sakau, jūs ginate Lietuvos įstatymus, jūs ginate Lietuvą. Nes, matote, įstatymas yra toks dalykas: pagal įstatymus Stalinas trėmė žmones į Sibirą. Svarbu, kas gi tuos įstatymus vykdo ir kokia yra tų įstatymų dvasia.
Labai teisingai advokatas Rimas Andrikis šioje knygoje yra pastebėjęs, kad teismai Lietuvoje atitolsta nuo žmogaus.
Dar daugiau aš pasakyčiau: ne kiekviename teisme gali stebėti, kad teismas jaučia kaltinamojo ar ieškovo bei atsakovo širdies, jo dvasios virpesius. Dirbama mechaniškai. Kitaip tariant, procesinis negatyvizmas išsivysto. Pridėkite prie šio procesinio negatyvizmo dar subjektyvų, piktą požiūrį, ir mes gausime tai, kad teisė netgi civilizuotoje visuomenėje blogo žmogaus, blogo teisininko rankose gali tapti tarsi tirono įrankiu. Taigi, šia prasme savo knyga jūs ginate teisinę, demokratišką Lietuvą.
Iš kitos pusės, aš sakau tai, ši knyga tarsi APŽVALGA ir PRIMINIMAS. Ateina naujoji karta politikų, kuriems šitas dalykas (prezidentinis skandalas – autoriaus pastaba) jau nebeatrodys taip toli ir nebeatrodys taip šlykščiai, kaip jis rodėsi tuo metu, ir koks jis buvo tuo metu.
Knygoje „R. P. Vardan ko?..“ daug drąsių minčių yra sudėta. Nenorėčiau dabar daug kalbėti telefonu, bet šiaip tai – sveikinu jus, darbas tikrai įdomus, vertingas, jis bus puolamas smarkiai, galbūt net ir bylos bus. Žodžiu, ši knyga yra priskirtina prie tų, kuriose rašoma apie Lietuvos sopulius.
Iš kitos pusės, ko gi norėti, šitiek amžių mes nebuvome valstybe, o dabar, štai, toks pirmasis baisus laikotarpis – laukinio kapitalizmo, kai banditinės grupės netgi laikraštyje išdrįsdavo pavadinti savo rašinį: „Vilnių valdome mes!“.
– Gerbiamas advokate Vytautai Sviderski, jūs turbūt atkreipėte dėmesį į knygos pavadinimą – VARDAN KO?.. – vardan ko prieš 12 metų nepriklausomoje Lietuvoje buvo įvykdytas toks „apsivalymas“? Kam apskritai pasitarnavo apkaltos farsas, saujelei fariziejų verčiant demokratiškai žmonių išrinktą Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą? Kodėl iki šiol neatkuriamos Europos Parlamento nario pilietinės ir politinės teisės Lietuvoje? Tokie klausimai natūraliai turėtų kilti, kiekvienam susipažinusiam su knyga „R. P. Vardan ko?…“.
-Be jokios abejonės! Kai kurie atsakymai ir yra duoti šioje knygoje. Apie nusipirktus televizijos kanalus kur tai, sakysime, ir taip toliau. Jeigu tamsta prisimenate tą dalyką, kaip viskas staiga prasidėjo, toks aršus puolimas, nukreiptas prieš Respublikos Prezidentą R. Paksą…
Be kita ko, aš į gynėjus šitoje byloje patekau visiškai atsitiktinai. Vos tiktai prasidėjus taip vadinamam prezidentiniam skandalui, buvo rodoma viena televizijos laida. Kadangi aš esu advokatas, tai pasakiau, atkreipkite dėmesį į tai, kaip vieningai sukilo visa žiniasklaida, visos valstybinės institucijos, tarsi pagal kažkieno duotą komandą „UGNIS“. Kai šitaip atsitinka, tai jau iš karto advokatui kyla abejonės, kad čia negali būti viskas tvarkoje. Todėl reikia gilintis į tokius dalykus. Po minėtos laidos aš dar tik rengiausi televizijos rūbinėje, kai pasigirdo telefono skambutis, kviečiantis mane atvykti. Štai taip aš ir įsijungiau į Prezidento Rolando Pakso bylą…
Manau, atsakymas į klausimą: „Vardan ko“, iš dalies tarsi vualiu pridengtas, yra pateikiamas jūsų knygoje „R. P. Vardan ko?..“. Mano nuomone, čia daugelis dalykų yra susipynę, todėl nėra vienos tokios šaknies kaip morkos. Čia iš tiesų nemenkas šaknynas. Ir visos tos bjaurastys, sakysime, susijusios su nelegaliu CŽV kalėjimu Lietuvoje, su valstybinių įmonių privatizacija, jų pardavimu arba atsisakymu kažkam parduoti valstybines įmones, viskas persipina ir yra vienaip ar kitaip susiję. Tiktai ne kiekvienas skaitytojas tai įžvelgs, o jūs ir kol kas niekas kitas neturi teisės kategoriškai pasakyti, kad viskas buvo būtent taip, o ne kitaip.
Aš gerai prisimenu tokį skaudų įvykį Lietuvoje, kai teisė tampa tirono įrankiu. Kai televizijos ekranuose buvo talpinamos spalvotos schemos, kurių centre pavaizduotas Prezidentas Rolandas Paksas, o iš jo nusidriekia įvairiaspalvės linijos, vaizduojančios šalies vadovo tariamas sąsajas su banditiškomis gaujomis, ir taip toliau.
Taip pat aš gerai prisimenu, kaip tas pats G. Vainausko laikraštis „Lietuvos rytas“ citavo vieno populiariausio vokiečių žurnalo straipsnį apie tai, kad Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas betarpiškai yra susijęs su banditais, yra jų remiamas. Ir su tokiu pasimėgavimu šita žinutė buvo pateikta skaitytojams, kad man net verkti norėjosi už Lietuvą.
Bet ką gi padarysi, toks tada metas buvo, kad galima buvo mūsų valstybę trinti, trypti tarsi mėšlinu kareivio batu per atvirą širdį.
Taip, prezidentinio skandalo metu Lietuva iš tikrųjų buvo trypiama žiniasklaidoje.
– Bet ar nemanote, jog ir toliau yra trypiama mūsų valstybė, jeigu formaliai vilkinama, akivaizdžiai nenorima atkurti teisingumą Prezidento R. Pakso byloje? Kaip žinote, iki šiol yra suvaržytos Europos Parlamento nario pilietinės ir politinės teises Lietuvoje, sakyčiau, tiesiog ciniškai ignoruojant Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimus?
-Matote, yra dalykų, kurie paprasčiausiai dėl istorijos reikalingi. Man teko dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjama tai, kas įvyko prieš 60 metų, tai Lietuvos piliečių tremčių bylos. Man teko dalyvauti byloje, kur nagrinėjami 1956 metų įvykiai. Senatis tokiems dalykams netaikoma, o teisingumas, kaip sakoma, anksčiau ar vėliau triumfuoja.
Beje, ir jūsų sudarytoje knygoje kažkur yra pasakyta būtent tokia mintis. Žinote, aš greitosiomis perskaičiau…
– Galėčiau jums priminti: tai advokatas Rimas Andrikis knygoje „R. P. Vardan ko?..“ teigia, kad teisingumas Rolando Pakso byloje anksčiau ar vėliau bus atkurtas.
– Manau, labai teisingai advokato Rimo Andrikio yra pasakyta. Kada nors šią knygą būtinai skaitysiu dar kartą. Dabar tai aš ją tiesiog „prarijau“, kaip matote, per vieną naktį. Gerai, kad viskas yra surinkta į vieną knygą. Geri jūsų komentarai, jie svarbūs ir reikalingi.
Toje Prezidento apkaltoje aš blogį įžvelgiu tame, kad šis nusikaltimas buvo daromas valstybės vardu. Didelis blogis yra būtent tas dviveidiškumas.
Lygiai taip pat blogis valstybės mastu yra daromas ir tada, kai kalbama, sakysime, apie partizaninį judėjimą Lietuvoje, apie tuos daugumai šventus žmones, kurie gynė ir apgynė Lietuvos garbę.
Pagal poetą Aistį, atsimenate, jis sakė: „Vienas tavo šūvis garbę būt apgynęs / Vienas tavo kraujo lašas gėdą būt nuplovęs…“. Čia aš matau pokario partizanų vaidmenį. Bet ar jūs kada girdėjote, ar perskaitėte straipsniuose, kad partizanai ne vien tiktai bandelėmis, ne karamelėmis šaudė į žmones? 20 tūkstančių civilių žmonių žuvo Lietuvoje pokario metais. Ar jūs tikite, kad visi tie priversti mirti 20 000 žmonių buvo Tėvynės išdavikai?
Man jau daug metų ir aš, tamsta, gerai prisimenu tuos laikus. Aš prisimenu, kaip mano mama klaupėsi ant kelių ir prašė nesušaudyti kaimyno, nes kaimynas su kaimynu susimušė tverdami tvorą. Pasirodo, pusę metro ne į tą pusę kažkieno tvora buvo pastatyta, o tas žmogus jau buvo išvežtas į Sibirą… Taigi, čia vykdomas taip pat, sakyčiau, 220 tūkstančių žmonių atžvilgiu, NUSIKALTIMAS. Juk jų giminės, vaikai ir vaikaičiai tebėra gyvi, jie tyli ir negali kalbėti, nes jie iš karto bus apšaukti „Kremliaus agentais“…
Manau, tokios knygos, kaip „R. P. Vardan ko?..“, yra labai reikalingos, žinoma, neperžengiant tam tikrų ribų. Sakysime, ne viską „galima nurašyti“ ant jaunos valstybės ir jaunų valstybės institucijų, ant naujai iškeptų valstybės pareigūnų, nors daugelis dalykų turi akivaizdžiai negražų, amoralų požymį. O tai, deja, daro įtaką visai Lietuvos moralei. Juk net ir Prezidentas Rolandas Paksas savo baigiamojoje kalboje, berods, yra pasakęs: „Jeigu net su Respublikos Prezidentu galima šitaip beteisiškai elgtis, tada ką jau kalbėti apie tai, kaip elgiamasi kartais su eiliniais, paprastais Lietuvos žmonėmis?“.
Tai tiek dabar galėjau jums pasakyti apie naująją knygą „R. P. Vardan ko?..“. O dėl dalyvavimo minėtos knygos pristatyme – spaudos konferencijoje Seime, manau, man neužteks nei fizinių, nei dvasinių jėgų. Kalbėti konferencijoje man tikrai būtų labai sunku, nebent vieną kitą sakinį, jeigu tuo metu kažkas iš kalbančiųjų mane ten „užvestų“…
Baigdamas norėčiau pasakyti: ačiū jums už atliktą darbą, tikrai iš širdies gilumos sakau ačiū! Reikia, kad žmonės kažkaip iš naujo visa tai pamatytų. Tokia mano, kaip Lietuvos piliečio pozicija, žmogaus, kuris negali būti abejingas tokiems dalykams.
Žinote, aš visada sugebėdavau likti žmogumi su rožiniais akiniais. Nuo pirmųjų akimirkų, kai buvo verčiamas Prezidentas R.Paksas, sakau tai su ašaromis akyse, tiktai vieną mitingą esu praleidęs. Ir tada svajojau apie Lietuvą, kurią man teko ginti… nuo savųjų.
Atkūrus Nepriklausomybę galvojau, kokie mes protingi, kokie mes esame drąsūs ir darbštūs, kokie mes teisingi dabar. Niekas mums nediktuos, prabėgs dar dešimt metų ir mes klestėsime…
Dieve mano, kiek paskui teko patirti skaudžių nusivylimų, kiek buvo kovų teismų salėse, nes tą įstatymą dėl Prezidento R.Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo žmonės gali visaip suprasti ir visaip supranta.
Pavyzdžiui, elementarus dalykas – Vilniuje griūva Gedimino kalnas – ar mes galėsime ir čia Kremliaus ranką apkaltinti? Argi čia Kremliaus ranka veikia, argi mes pirmą kartą matome, kas vyksta ir kas liks iki pavasario iš Gedimino kalno? Nejau ir čia įžvelgiame Kremliaus rankos piktus kėslus?
– Iki visiško absurdo nusiritama, kai savųjų „patriotų“ politinė korupcija bei nusikaltimai, „įteisinami“ bei vykdomi Lietuvos Respublikos vardu, tuo pat metu nuolat pučiant miglą apie tariamą agresiją iš Rytų. Ko gero, tai bene pats ciniškiausias valstybės užvaldymo metodas, grindžiamas nesantaikos ir karo kurstymo propaganda?
– Svarbiausia, kad tam netgi nereikia daug argumentų, valdančiųjų oponentams priklijuojama etiketė, štai ir viskas.
– Baigiant šį pokalbį, norėčiau nuoširdžiai padėkoti jums už pareikštą nuomonę, tą pirmąjį įspūdį, susipažinus su naująja knyga „R. P. Vardan ko?..“, padėkoti už jūsų principingą, sąžiningą, sakyčiau, pasiaukojančią profesionalaus advokato poziciją, ginant SISTEMOS nuverstą Lietuvos PrezidentąRolandą Paksą.
***
Manau, gerb. advokato Vytauto Sviderskio liudijimai alinančioje kovoje dėl teisinės, demokratinės, konstitucinės valstybės atkūrimo Lietuvoje neliks nepastebėti ir neįvertinti daugumos tautiečių, oficiozinės propagandos suskaidytos bei supriešintos pilietinės visuomenės.
Post Scriptum
Advokatas Vytautas Sviderskis: „Man dar neteko girdėti, kad Europos Parlamentas ar Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų kvietęs ES valstybių generalinius prokurorus pasiaiškinti. Iš kitos pusės, teisiniu požiūriu čia susiklostė labai įdomi situacija: kai po Prezidento R. Pakso apkaltos Europos Žmogaus Teisių Teismo buvo konstatuoti pažeidimai, Lietuva sau leidžia iki šiol į juos nereaguoti. Demokratiškoje, teisinėje valstybėje tai yra apskritai labai skandalingas dalykas. Jau vien dėl tokio EŽTT sprendimo ignoravimo Lietuvai seniai turėjo būti atimta teisė balsuoti Europos Ministrų taryboje.
Kalbant iš esmės, tokie dalykai apskritai yra sunkiai suderinami su demokratinės valstybės požymiais, kai šitaip negarbingai elgiamasi Europos Parlamento nario, Prezidento R. Pakso atžvilgiu. Jis gali kažkam patikti arba nepatikti. Bet jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, kaip deklaruojama LR Konstitucijoje, tai taip ir turėtų būti elgiamasi, kaip teisinėje ir demokratinėje valstybėje.“
