Gyventojų nuomone, Lietuvoje žmogaus teisės užtikrinamos, tačiau net ketvirtadalis apklaustųjų teigia, kad labiausiai pažeidžiama jų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, antroje vietoje – teisė į teisingą teismą, o trečdalis mano, kad labiausiai pažeidžiama Lietuvoje teisė į žodžio laisvę. Be to, galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę vertinamos kaip praktiškai neįgyvendinamos.
Tokie rezultatai gauti šiemet rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“, atlikus visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo bei teisėsaugos institucijų vertinimo.
Pastarąją apklausą, siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrį į advokatus, Lietuvos teisinę sistemą, Lietuvos advokatūra kartu su „Spinter tyrimai“ atlieka nuo 2017 m. Šiemet pirmą kartą gyventojų buvo papildomai teirautasi, ar paprastas žmogus Lietuvoje turi galimybių apginti savo teises (arba gintis nuo baudžiamojo persekiojimo) prieš valstybę bei, ar turi persekiojimą patyrusiam asmeniui būti kompensuojamos išlaidos, jeigu tyrimas vėliau būna nutraukiamas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad akivaizdžios daugumos (87 proc.) gyventojų manymu, kai prieš asmenį buvo pradėtas baudžiamojoje ar administracinėje byloje ikiteisminis tyrimas ir vėliau toks tyrimas buvo nutrauktas, asmeniui valstybė privalėtų atlyginti / kompensuoti to asmens patirtus nuostolius ir išlaidas, sumokėtas advokato pagalbai. Be to, gyventojai įvertino galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę santykinai žemai (vid. vertinimas 2,92 iš 5,00 balų).
Klausiant gyventojų, ar jie pritaria teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės, rezultatais galima džiaugtis – 74 proc. gyventojų teiginiui pritaria. Visgi net ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą yra pažeidžiamos (39 proc.), antrojoje vietoje kaip labiausiai pažeidžiamą teisę apklaustieji nurodė, jog nėra užtikrinama teisė į teisingą teismą (33 proc.), o trečiojoje – teisė į žodžio laisvę (30 proc.).
Lyginant su praėjusių metų rezultatais, šiemet sumažėjo manančių, kad nėra užtikrinama teisė į asmens saugumą (27 proc., sumažėjo nuo 31 proc.), tačiau padidėjo sakančių, kad nėra užtikrinama teisė į nuosavybę (23 proc., padidėjo nuo 17 proc.).
„Džiugu, kad dauguma gyventojų jaučiasi, kad Lietuvoje jiems yra užtikrinamos žmogaus teisės. Siekiant teisės viršenybės užtikrinimo demokratinėje valstybėje, turime siekti, kad pastaroji nuostata – jog Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės, ne tik nesikeistų, tačiau, svarbiausia, kad žmogus jaustų, kad gali rasti teisingumo jausmą teisme, o būtent šiemet apklausa ir parodė, kad galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę, vertinamos pakankamai žemai – 2,92 iš 5“, – sako Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Toks vertinimas yra signalas, kad pasitikėjimas teise ir teisės viršenybe vertintinas kaip žemas.
Apklausa parodė, kad advokatai išlaiko aukštas pozicijas visuomenės nuomonės apklausoje, kaip pagrindiniai žmogaus teisių gynėjai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet tokių manančių procentas paaugo nuo 40 proc. iki 44 proc. Antroje vietoje, pasak respondentų, kaip žmogaus teisių gynėjai yra policininkai (15 proc. taip manančių), o trečioje vietoje rikiuojasi teisėjai (11 proc.).
Tačiau kalbant apie pasitikėjimą, gyventojai labiausiai pasitiki policininkais (7.44 iš 10), po to notarais (7,31), o trečioje vietoje yra advokatai. Pasitikėjimas pastaraisiais, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 6,79 iki 6, 84 iš 10 balų. Pasitikėjimas teisėjais išlieka itin žemas, o lyginant su praėjusiais metais jis dar šiek tiek smuktelėjo – 2023 m. jis buvo 6,25, šiemet jis siekia 6,10 balų iš 10.
Taip pat verta paminėti, kad šalies gyventojai yra linkę galvoti, kad Lietuvoje asmenims yra tinkamai užtikrinama teisė į advokatą – vertinimo vidurkis yra 7.04 iš 10.
„Siekiant užtikrinti teisę į advokatą, 2023 metais mes pasiekėme ženklų pokytį – priimta pataisa, kuri leis Vaikų apsaugos tarnybai, kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad vaikui būtų užtikrinama advokato pagalba manant, jog prieš vaiką yra įvykdyta nusikalstama veika. Teisę į advokatą mes turime užtikrinti visiems, net ir patiems mažiausiems, labiausiai pažeidžiamiausiems. Tokie pokyčiai teisėkūroje itin reikalingi, o apklausų rezultatai rodo, kad mūsų veiksmai yra nukreipti teisinga linkme ir tokiais pokyčiais turime džiaugtis visi, nes taip klojame stipresnius teisingumo pagrindus. Kuo daugiau teisingumo jausmo jaus kiekvienas Lietuvos gyventojas, tuo stipresnė bus ir pati Lietuvos valstybė“, – įvertino apklausos rezultatus Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 m. sausio mėn., Lietuvos advokatūrai užsakius.
