Tiems, kurie moka skaityti ir sugeba suprasti daugiau nei penkias eilutes
Po savo gana nemandagaus straipsnio esu priversta brautis į laikraščio puslapį ir į dalies piliečių sąmonę vėl… Ir vėl – nemandagiai (ak, kokia esu neišauklėta…). Ir į sąžinę. Ne, nesibeldžiu į sąžinę tų, kurie visą mano širdgėlą dėl dvidešimt du metus kurtos Lietuvą naikinančios politikos bandė paversti juokeliais ir kliedesiais. Tegul jie patys ieškosi savo sąžinės, jei jiems kada nors prireiks. Išdavikas visada lieka išdavikas, nesvarbu, ką jis išduoda – tėvynę, siekdamas tik savo interesų, ar gyvą gėlę, gamtos stebuklą, palikdamas ją vazone ant saulės ir išvažiuodamas atostogauti.
Visi išdavikai turi bendrą bruožą – jie visokiais būdais stengiasi išsisukti nuo atsakomybės, nuo reikšmingesnių klausimų, bet kokiais būdais stengiasi nepalikti savo pirštų atspaudų, batų pėdsakų ar balso ten, kur reikia būti atviram ir ištarti lemiamą žodį, žinant, kad nebūtinai būsi už tą žodį pagirtas, – gal būsi ir išjuoktas, ir nukentėsi.
Išdavikai stengiasi niekad niekur nerizikuoti – dėl nieko. Jie neturi moralės, nes sąmonėlė kaip samanėlė, – tiesiog neišsivystė iki idealų suvokimo ir poreikio. Jiems nereikia to, kas – virš… Virš materijos, virš apmokamų pareigų darbe, virš kasdieninio sotumo. Jiems ramybės reikia tik tiek, kad niekas nesibelstų priešaušry į duris ir netrukdytų išsimiegoti. Jiems nereikia erdvės, jiems pakanka tik asfaltuoto kelio, kad galėtų prasilenkti automobiliai. Jie neskraido svajonėmis, jie nepažįsta, kiek aukštai pakelia ir kiek toli leidžia regėti altruizmo sparnai…
Ir dar – dauguma jų – baisūs neišprusėliai ir akiplėšos. Jie, kad sumenkintų skausmingą turinį, kuris per daug sunkus jų menkutėms esybėms, veržiasi į internetą (tarsi turėtų ką svarbaus pasakyti ) ir bukaprotiškai parašo – “…aš čia nieko nesupratau…”, arba “…sugebėjau perskaityti tik pirmą puslapį…”.
Žinoma, nesilavinęs, neskaitęs literatūros, kuri bene anksčiausiai ir plačiausiai pradeda ugdyti žmogų, užaugęs beveik beraščiu, tikrai nepakelsi skvarbios minties teksto. Juo labiau, kad ši autorė ir rašo ne mulkiams (ir būtų baisiai laiminga žinodama, kad mulkis niekada neprisilies prie jos žodžiu išreikštų minčių ir nepaliks aplinkui savo griūvančio intelekto paskutinių pėdsakų).
Žinoma, ir autorei būtų išmintingiau neskirti jokio dėmesio tiems kvailiems arba pigiai apmokamiems rašinėtojams, bet kad jie jau įgriso iki gyvo kaulo… Per juos normalus statistinis pilietis kartais gali ir nebepamatyti kai ko labai esmingo, kas kelia grėsmę jo pasauliui, egzistencijai, vertybėms. Tie eterio taršalai, manau, turi išgirsti kai ką, skirtą ir jiems. Ir – ką padarysi, – šių eilučių autorė pasiryžo ir kai ką pasakė pačiam populiariausiam kvailumui – agresyviausiai vidutinybei, kuri tapo pavojinga valstybei, nes pasiaukojo tapti nuolatinių manipuliacijų ruporais vardan to, – kad tik būtų kaip nors pastebėta…
Taigi, toliau tiems, kam tai svarbu ir kas sugeba perskaityti daugiau nei vieną puslapį:
Vakar bičiulis atsiuntė dokumento ištrauką su prierašu:
Bet kuriai mokyklai lengva pereiti prie mokymo pagal Lenkijos programas Lietuvoje. Užtenka prašymo ir per 30 dienų leidimas bus, atestatai bus Lenkijos. Tai Rytų Lietuvos švietimo autonomijos įteisinimo leidimas. Kaip galėjo toks LRV nutarimas atsirasti? Lenkija jau domisi, yra užklausa Lenkijos švietimo ministerijos Lietuvos švietimo ministerijai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 649
SUTIKIMO VYKDYTI UŽSIENIO VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMAS (IŠSKYRUS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJŲ PROGRAMAS) IŠDAVIMO, GALIOJIMO SUSTABDYMO IR GALIOJIMO PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠAS
…
II. SUTIKIMO IŠDAVIMAS, PAPILDYMAS IR PATIKSLINIMAS
5.Sutikimas vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas gali būti išduodamas mokykloms. Sutikimas vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų formaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo vaikų švietimo programas gali būti išduodamas visiems švietimo teikėjams.
6. Pareiškėjas, siekiantis vykdyti užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos švietimo programą (-as),Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia:
6.1. prašymą (lietuvių kalba) išduoti sutikimą, kuriame nurodomas švietimo teikėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas; jeigu ugdymo (mokymo) vieta nesutampa su buveinės adresu, nurodomas ir ugdymo (mokymo) vietos adresas; laisvasis mokytojas nurodo vardą,pavardę, gyvenamosios vietos adresą, ugdymo (mokymo) vietos adresą;
6.2. užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos švietimo programos (-ų) aprašą (-us) atitinkama užsienio kalba ir lietuvių kalba, kuriame (-iuose) nurodoma: programos pavadinimas, švietimo teikėjo pavadinimas ir kodas (laisvasis mokytojas nurodo vardą, pavardę,kvalifikaciją), mokinių amžius, mokymosi trukmė (metai), mokymosi forma, programos (-ų) tikslas ir uždaviniai, ugdomos kompetencijos ir (ar) įgyjama kvalifikacija, turinys, metodai ir priemonės, mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema.
7. Pareiškėjas, siekiantis vykdyti užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos bendrojo ugdymo programą(-as), Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai pateikia:
7.1. užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentingos institucijos raštą, patvirtinantį, kad bendrasis ugdymas bus vykdomas pagal atitinkamos užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pripažįstamą bendrojo ugdymo programą ir standartus, pagal juosįgytas išsilavinimas bus pripažįstamas toje valstybėje ar (ir) tarptautiniu mastu, bus išduodami tos valstybės ar tarptautinės organizacijos mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai, ir informuojantį, kokia užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija prižiūrės ugdymo kokybę;
7.2. užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos bendrojo ugdymo programos vykdymo planą, kuriame numatytas valstybinės kalbos mokymas.
8. Pareiškėjas, siekiantis vykdyti užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos formaliojo profesinio mokymo programą (-as), Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai pateikia užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentingos institucijos raštą,patvirtinantį, kad formaliojo profesinio mokymo programos akredituotos tos valstybės ar tarptautinės organizacijos nustatyta tvarka ir (ar) švietimo teikėjui išduotas leidimas vykdyti profesinį mokymą; pagal prašyme nurodytas užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos mokymo programas įgyta kvalifikacija bus pripažįstama toje valstybėje ar (ir) tarptautiniu mastu, bus išduodami tos valstybės ar tarptautinės organizacijos mokymosi pasiekimusįteisinantys dokumentai, ir informuojantį, kokia užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija prižiūrės mokymo kokybę.
9. Dokumentai sutikimui gauti (patikslinti) siunčiami per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą, kuriam įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1702 „Dėl Paslaugų ir gaminiųkontaktinio centro veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 142-7286) (toliau – kontaktinis centras), arba tiesiogiai teikiami Švietimo ir mokslo ministerijai.
10. Nustačiusi, kad prašymas išduoti sutikimą įformintas tinkamai ir visi reikiami dokumentai ir informacija pateikti, Švietimo ir mokslo ministerija per 5 darbo dienas nuo šių dokumentųgavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad dokumentai gauti. Šiame patvirtinime nurodoma: terminas, per kurį dokumentai bus išnagrinėti; galimos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima naudotis, jeigu kiltų ginčas; nuostata, kad pareiškėjui negavus atsakymo per nustatytą terminą laikoma, kad sutikimas išduotas.
11. Švietimo ir mokslo ministerija pateiktus dokumentus įvertina per 30 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo. Atsižvelgdamas į vertinimo rezultatus,švietimo ir mokslo ministras išduoda sutikimą. Sutikimas įteisinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl sutikimo išdavimo nurodoma: švietimo teikėjo pavadinimas, kodas (laisvojo mokytojo – vardas, pavardė), buveinės adresas, ugdymo (mokymo) vietos adresas, švietimo programos pavadinimas.
……..
Perskaitėte? Ar atkreipėte dėmesį į datą, kada tai buvo patvirtinta? Tėvynės sąjungai būnant daugumoje! „Valdant“ Kubiliui!
Štai kodėl Tėvynės sąjunga būtinai turėjo savo vadovu išsirinkti prof V.Landsbergį! Tačiau, nežiūrint tebetikinčių Profesoriumi, savo “tautinį” indėlį į balsų skaičiavimą įnešė buvusieji V.Stundžio šalininkai, kuriems galimai įtakos turėjo I.Degutienės nuostatos.
Neįmanoma patikėti, kad šis nutarimas, atveriantis kelius kitų šalių mokymo programoms ir visokiems „gender-lopsams” galėjo atsirasti nepraėjęs svarstymo Kultūros, švietimo ir mokslo komitete, kuriam vadovavo tas pats V.Stundys. Susidaro įspūdis, kad iškilieji konservatoriai nesupranta, kas juos traukia toje partijoje, kam jie turi atstovauti, ir net pabaigę savo kadenciją Seime nesupras, ką jie ten darė. Peršasi mintis, kad jie sau prisitaiko partijos pavadinimą kaip naują švarką. Nes – kaipgi gali būti, kad TS-LKD narys, tokio svarbaus komiteto pirmininkas, pretendavęs į partijos vadovus, nesuprastų, kokį mūsų švietimui pražūtingą nutarimą praleido pasirašyti premjerui. Gal miegojo tuo metu?…
Ir štai šešiais šimtais balsų…
Dabar Seime ir “poziciją”, ir “opoziciją” sudaro esminiais Lietuvos klausimais tokia pati “pozicija”. Abi pusės nesutaria tik kuri pasiims milijardinius sėkmės mokesčius nuo didžiųjų energetinių projektų, tačiau puikiai sutaria dėl iš svetur ateinančių mūsų kultūros ir kalbos naikinimo programų.
Ką dar galima padaryti, kai patys “konservai”, kaip šie tebėra vadinami, nebeatstovauja savo vertybių, kurių siekdami jie įsisteigė? O gal dar savo viduje gegužės 12-tą dieną ras būdą kardinaliems staigių pokyčių žingsniams, kad vis tik valdančioji dabartinė dauguma turėtų tinkamą atasvarą svarbiausiais tautos išlikimui klausimais? Juk čia svarbiausia vadovaujančios asmenybės bekompromisiškumas, ko visiškai neturi Kubilius. Nors sunku patikėti, kad įvyktų perbalsavimas, išaiškėjus Force majore situacijai. Bet jei viskas liks taip kaip yra, ryžtingiausiems reikia palinkėti stiprybės būti patriotais, tikrais savo šalies sūnumis iki galo ir drauge su Profesoriumi pereiti į “Kitokią Lietuvą”, registruoti ją kaip politinę partiją ir griežtai nusistatyti savo veiklos prioritetus – nebekovoti su gatvių šiukšlintojais, kišenvagiais ir chuliganėliais – tai valstybės ir savivaldos institucijų reikalas – o iš esmės ginti pamatines, tautos išlikimui svarbiausias vertybes, grąžinti į tautą dvasingumo ir dekalogo moralės principus, restauruoti sunaikintą požiūrį į kultūrą tradicijas, požiūrį į pasaulėjautą. O taip pat pasiekti Rinkimų Įstatymo pakeitimo, be ko jokie klanų išvarymai iš valstybės valdymo neįmanomi.
To ir linkiu Gerbiamam Profesoriui – sukaupti jėgas iš paskutinių. Pamatysite, kaip Jus parems ir tėvynėje, ir svetur esantis jaunimas, kuriuo Jūs taip tikite. Nueitas sunkus kelias, patirtis – neįkainojama, klaidos ir vertybės išsikristalizavusios – imkitės! Daugiau nėra kam imtis moralinių Augėjo arklidžių valymo. Jūsų asmenybe pasaulis neabejoja. Niekas gražiau neišskleis dvasingumo ir žmogiškųjų vertybių vėliavos ir niekas stipriau neparodys, kokia šventa ir švari mūsų tautos dvasia ir kaip ji kraujuoja šiuo metu, įvykus totalinei vertybių išdavystei. Nežiūrint, kad šiuo metu dar ne visi susigaudo – taiki ilgametės prievartos nusimetimo technologija neišvengiamai įeis – jau įėjo! – į taikių sudėtingiausių politinių klausimų sprendimo banką ir sudaro naujos – ateities – politikos pagrindą, šalia Mahatmos Gandžio vadovaujamos Indijos išvadavimo praktikos. Tai yra pastebėta didžiausių pasaulio politikos teoretikų ir aukštai vertinama. Ir atgimimas vardan dvasinių vertybių išsaugojimo, žmogaus, kaip pasaulį kuriančios galybės prioritetas prieš jo vertimą technologijų vergu vardan daiktiško kapitalo yra ir bus vertinamas pasaulio šviesuomenės.
Esame maža tauta – būkime dideli savo dvasia. Imkitės to darbo. Juk matote, kad jūsiškiais apsimetę pradėjo, o naujoji dauguma – inirtingai tęsia mūsų naikinimą.
………..
Praėjusį penktadienį Rašytojų sąjungoje įvyko inteligentų pokalbis apie tai, kas dedasi su mūsų kalba bei kultūra. Kas pasidarė nuo komunizmo išsivadavusioje Rytų Europoje, kad vėl reikia tautoms burtis į sąjūdžius, savo kalbai gelbėti vienai nuo kitos? Ir tą turi daryti vėl – tie patys žmonės, tik dabar jau nebe masiškai palaikomi savo tautos, o spjaudomi tamsuolių, kurie aktyviai virš dvidešimt metų buvo ruošiami ir sumaniai paruošti būti pelių armija, kurios pirmiausiai prireiks užsiundymui ištikimiausių tėvynės vaikų.
Žmonės buvo pratinami prie “rinkos dėsnio”, kurį jie suprato kaip “viską galima parduoti ir viską galima nusipirkti”. Tačiau ne viskas parduodama ir ne viską nusipirksi. Jei neturi sąžinės – nebenusipirksi, jei neturi savo žemės jausmo, meilės savo lopšiui – tėvynei, kuri tik viena gali tave išvesti į pasaulį arba kaip jį papildančią ir šviečiančią esybę, arba kaip kurmį – arti svetimai dirvai ir maitintis svetimu kąsniu – nebenusipirksi. Gali nusipirkti žemės, bet be meilės jai ir toji vaisių neduos. Nesvarbu, kad ištisa plejada silikoninių televizijos mergičkų ir pusbernių demonstruoja absoliutų prisirišimą prie blizgančių barškaliukų, tuo parodydami, kaip sunkiai bepagydomai juos sužalojo bedvasis rinkos dėsnis, – ateina diena, kai Lietuvos piliečiai turės pažvelgti gilyn į save – ką jie ten saugo, tikrąsias vertybes ar sumišusio laužo rinką. Jie nebuvo ugdomi ir tuo nusikaltimas visoms buvusioms valdžioms ir vyriausybėms. Kiekviena istoriškai ar morališkai įžvalgi asmenybė buvo išjuokiama ir apdrapstoma purvais, nes ji kenkė tai apžvalgiai pilamai dvasinio ir kultūrinio dumblo srovei už kurios stovėjo toli gražu ne dumblini ir toli gražu ne virtualūs militaristinių tarnybų antpečiai bei uniformos. Ne vienerius metus šviesios sąmonės ir sąžinės žmonės laukė – negi niekas taip ir neatsibus ? Kas bus su mumis? Kiek metų duota mūsų Lietuvai? Negi beliks Lietuva tik kaip geografinis pavadinimas, nebegalintis “įkrauti” pasaulio savo unikalios metakultūros ypatybėmis, pasaulėjauta? O tuo tarpu…
O tuo tarpu, iš oligarchų nusipirktos televizijos ekranų, per jų kryptingai paruoštas laidas, besityčiojant iš visko, kas žmogų palaiko tvirtu, be ko žmogus negali būti pilnavidurės egzistencijos, pamažu buvo kuriamos politinės sąlygos – per vieną naktį (vėl!) – atsidurti svetimos kultūros, svetimų mokymo sistemų įkaitais.
Sekmadienį prie Seimo rūmų įvyko mitingas, skirtas lietuvybei ir mūsų kalbai išsaugoti, į kurį susirinko ne pats skysčiausias, bet taip pat ir ne pats gausiausias būrys piliečių. Kodėl? Žmonės pavargo nuo amžinų mitingų? Taip! O gal jie ir buvo organizuojami taip gausiai vien dėl to, kad galiausiai, kai bus labiausiai reikalingi, į juos mažai kas beateitų, – nepagalvojate?
Mitingas buvo labai kultūringas ir labai mandagus, bet ir labai rimtas. Jis išreiškė pagrindines nuostatas, kurias pamynusi daugiau nebeišsilaikys nė viena valdžia. Nes žmonės supras galų gale esminius dalykus, kas skiria vieną valdžią nuo kitos ir kas jungia. Šitos vertybės bus pamatinės, nes ko jau ko – kalbos ir kultūros niekas neprivers išsižadėti. Dėl to, jei reiks – esu tikra – sugrįš ir iš Airijos ir iš Ispanijos. Esu tikra – dėl to šeimos pradės gimdyti po keturis vaikus ir mes vėl pasieksime prieškarinį gyventojų skaičių ! – šešis milijonus. Tik pradėkime žmonių širdims kalbėti apie mūsų sumaniai skurdinamą dvasią. Juk daugelis jų ir išvažiavo iš Tėvynės, kad čia dvasiai erdvės neliko, kad čia nebeliko vietos vertybėms, be kurių žmogaus būtis darosi nebegyva, kaip sausros išdeginta pieva.
Tačiau – keisčiausia – išgirdome, kaip pora valdančiosios daugumos politikų „nesuprato“ – apie ką gi mitingas? Garsiai komentavo ir stebėjosi. Reikėjo ateiti, ponai, ir būtumėte supratę. Be viso kito, tas mitingas ir dėl aukščiau pacituotų dalykų.
Tik jau negalvokite, kad taip tylomis ir pradėsite dėstyti pagal kitų valstybių programas Lietuvos vaikams. Net nemąstykite! Šiuo metu, kada atvirai ir viešai minimas garbingos Atgimimo pedagogės Meilės Lukšienės šimtmetis – pedagogės, kuri kūrė tautinės mokyklos modelį dar nežinodama, kad Lietuva bus laisva – staiga atsivėrė jūsų parsidavėliškumas, kokio nualinta, nebesusigaudanti vertybėse tauta net negalėjo įsivaizduoti!
Palaukite, – žmonės sužinos ir viską supras.
Atsiminkite – Lietuvių kalba, kaip seniausia (gali lygiuotis tik baskai) Europoje yra viso pasaulio paveldas. Jos negali darkyti koks nors neišmanantis seimūnas ar kokios partijos vadukas (net jei jų būtų trys ar keturi). Mūsų kalba slepia savyje ir saugo priėjimą prie pačių seniausių kultūrų, prie istorijos mįslių įminimo, nes turi proistorinį ryšį su jomis. Tai jau apskritai sąmonės šviesos reikalas ir nedrįskite, nebūdami specialistais, prigalvoti savo labaaai jau lokalių arba labaaaai jau pataikūniškų interesų. Niekas neturi teisės kišti prie jos nagų.
Mes jau jus atspėjome. Po šito nekultūros ir tamsos ministro teksto – tapote aiškūs, apsišvietėte! Dabar jau niekur nebedingsite ir turėsite atsakyti.
Nes šie leidimai iškraipyti mūsų mokymo programas pernelyg aišku, kam skirti. Tiems, kam paranku išugdyti mankurtą, nuolankų aukštųjų technologijų ir visokių būsimų kiborgų tarną, arba fizinius kūnus, dirbančius už sumuštinį vien tam, kad kažkas mūsų šalyje rastu tik naujus vartotojus, naujus malonumus ir naują, egzotišką, švarią erdvę, kurią galėtų teršti mums pavojingomis moralinėmis ir fizinėmis atliekomis.
