Analizė negali būti visavertė, neišsiaiškinus naudojamų sąvokų. Tas pats kalbant ir apie žmonių elgseną bei jų suvokimą, vykstant rinkimų kampanijai. Esmė slypi ties tuo, jog kiekviena naujai besikurianti partija žada kovoti už tikrą demokratiją.
Tačiau demokratija – tai visada apgaulė. Apgaulė negali būti tikra ar tariama. Apgaulė lieka savimi.
Balsuokite už ką norite! Metodas – kompiuteriai jus pataisys.
Kalbėkite, ką norite, juk ne tarybiniai laikai! Metodas – mes jūsų negirdėsime, ilgainiui patys nutilsite.
Kiek rašyta-prirašyta apie nūdienos teisėsaugos nusikaltimus, apie VSD pareigūnų neformalius kontaktus su bylos dalyvėmis. Tyla ir…valstybės paslaptis, griaunanti pačią valstybę. Rašykite, o mes negirdime. Atprasite…
Taigi, demokratija – tai ne tik metodas, bet ir žaidimas. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis įmanomas? Viskas priklauso nuo geopolitinės globos ar priešpriešos.
Jei nūdienos Lietuva yra globojama pasaulio šeimininko – JAV, tai Lietuvos valdžia ir gali sau leisti žaisti šį užkrečiantį žaidimą. Vadinamasis nuomonių telegrafas tokiomis sąlygomis nebekelia grėsmės valstybininkų interesams. Tad ir žaidžiama.
Ir kitur Vakaruose tas pats. Kad ir JAV. Ten šimtai partijų, tačiau prezidento rinkimuose dalyvauja tik dvi. Aišku, ten gal negenda kompiuteriai, ten labiau išvystytos juodosios technologijos, bet esmė juk ta pati.
Neteisingai traktuojama „demokratijos” sąvoka – esą tai „liaudies valdžia“. Tai melas. Senovės Graikijoje nebuvo „liaudies“: buvo piliečiai ir… daugybė vergų. Demokratija atsirado kaip „piliečių valdžia“. Lygiagretės aiškios.
Taigi, demokratija – tai apgaulė. O diktatūra?
O jos vaidmuo jau priklauso nuo to, kieno yra diktatūra. Kam ji atstovauja. Bet dabar – apie geopolitinį veiksnį.
Baltarusijos geopolitinė situacija itin nepalanki, nes jos vadovas niekada nesilankstė prieš JAV ir kitus Vakarų pseudogaliūnus. Ir jeigu jis leistų „nuomonių pliuralizmo telegrafui“ veikti, šalis kaip mat būtų užvaldyta.
Dėl TSRS. Ji, kaip ir visa socialistinių šalių stovykla, buvo itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje, todėl ir negalėjo toleruoti „nuomonių telegrafo“. Nes vyko šaltasis karas su jam būdingomis psichologinių puolimų bei ideologinių kautynių komponentėmis. Todėl ir buvo diktatūra, išprievartauta geopolitinės situacijos.
Aišku, tuometiniai valdantieji, nūdien pavirtę kapitalistais, meluodavo liaudies masėms, aiškindami apie vadinamąją tarybinę demokratiją. Matyt, nebuvo kam išaiškinti žmonėms tiesos. Kad vykstant karui, ypač šaltajam, pliurpalynė netoleruotina.
Būdavo daugybė žmonių, kurie po apsilankymo Vakaruose juos girdavo pagal žemiausių normų – pinigų ir dvasinės prostitucijos, moralę, t.y. prisidėdavo prie žmonių, taip pat ir augančios kartos, dvasinio perorientavimo. Ar teisūs buvo tie, kas tai užkardydavo, tegu kiekvienas sprendžia pagal savo gedimo ir pažangos laipsnį. Ir pagal „žydrąsias“ programas švietimo įstaigose. Ir pagal VSD „praporščikus“, darančius bylų dalyves meilužėmis. Ir pagal visas atmatas, nūdien klastojančius bylas ir parduodančius į užsienio viešnamius mūsų merginas…
Bet, kaip bebūtų, ir tada, ir dabar meluojama per sąvokų neišaiškinimą. Dabar apgaulės epicentre – demokratijos absoliutas.
