Balandžio 24 d., Kėdainiuose vykusiame Darbo partijos ir Leiboristų partijos suvažiavime buvo priimtas sprendimas dėl šių dviejų partijų susijungimo. Tam vienbalsiai pritarė tiek darbiečiai, tiek leiboristai. Nauja partija vadinsis Darbo partija (leiboristai), ji turės Darbo partijos logotipą. Suvažiavime buvo išrinktas naujas partijos pirmininkas, juo tapo 31-erių Vytautas Gapšys. Nauja partija prisiims visas atsakomybes ir pareigas, kurios galės iškilti po susijungimo. Pagal susijungimo sąlygas, Darbo partijos ir Leiboristų partijos nariai automatiškai tapo Darbo partijos (leiboristų) nariais. Nauja partija vienys 17 380 narių.
Kalbėdamas apie susijungimo motyvus, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich sakė:
„Po 23 nepriklausomybės metų Lietuvos visuomenė pribrendo gryninti savo politinį požiūrį ir į tai privalo reaguoti politikai, norintys išlikti politinėje Lietuvos padangėje. Lietuvoje egzistuoja 40 politinių organizacijų. Dauguma iš jų būtent egzistuoja, vegetuoja, o ne dirba ir ne atstovauja visuomenei. Tokios partijos turi suvokti savo padėtį ir reorganizuotis, tam, kad galėtų atkreipti visuomenės dėmesį į save. Kitaip tariant — sukurti savo nuolatinį elektoratą. Todėl dar kai kūrėsi Darbo partija, jai buvo pritaikyta moderniausia partijos struktūra, pasiskolinta iš JAV Respublikonų partijos. Laikui bėgant pribrendo būtini pokyčiai ir naujovių poreikis, nes išlikti gali tik tas, kas priima naujoves. Darbo partija vėliausiai iš visų senųjų politinių organizacijų inicijavo jaunimo organizacijos susikūrimą, bet būtent mūsų jaunimas sukūrė didžiausią ir patraukliausią jaunimo organizaciją Lietuvoje — Jaunimo organizaciją DARBAS. Per labai trumpą laiką būtent iš šios organizacijos daugiausiai jaunimo patraukė į didžiąją politiką ir tapo savivaldybių tarybų ir Seimo nariais. Tik vėliau mūsų pavyzdžiu sekdamos kitos partijos pradėjo įtraukti savo jaunimo organizacijų atstovus į rinkimų sąrašus. Todėl natūralu, kad būtent šis modernus ir veržlus jaunimas 2008 m., norėdamas betarpiškai dalyvauti politiniame gyvenime, sukūrė savo politinę organizaciją — Leiboristų partiją. Tad mes privalėjom kurti su jais bendrą Seimo rinkimų sąrašą 2008 m., kad nekiltų tarpusavio konkurencija. Ne paslaptis, kad šiuos įvykius paskatino Darbo partijos byla, nes jaunimas nenorėjo tapatintis su ja, nors paskui ir jiems tapo aišku, kad tai, kas vyksta, yra tiesiog susidorojimas. Todėl jie atsistojo šalia mūsų, gindami savo teisę dalyvauti politiniame gyvenime. Tad kalbos, kad Darbo partijos byla paskatino leiboristų susikūrimą, yra tiesa, tik tikslai buvo kiti, negu šiandien kalba šališki politologai, o būtent — atsiriboti nuo Darbo partijos bylos, o ne gelbėti ją. Štai tokia yra labai paprasta šitos partijos sukūrimo istorija, su prokurorų ir oponentų pastangomis. Šiandien mes džiaugiamės mūsų jaunimo supratimu ir ryžtu jungtis su Darbo partija, nuo šios dienos mes tampame dar stipresni ir atsparesni, nes kartu su mumis dabar bus ir jaunimas“, — kalbėjo Viktoras Uspaskich.
Atmesdamas spekuliacijas, jog šis susijungimas vyksta dėl to, kad Darbo partija pabėgtų nuo atsakomybės, V. Uspaskich kategoriškai paneigė tokius bandymus dezinformuoti visuomenę.
„Jeigu norėtume pabėgti nuo atsakomybės, tai galima būtų padaryti kur kas lengviau. Tereikėjo visiems išeiti iš Darbo partijos ir Teisingumo ministerija privalėtų ją uždaryti, nes pagal Politinių partijų įstatymą, partija, neturinti 1 000 narių, negali egzistuoti. O uždrausti išstoti iš partijos negali nei prokuroras, nei teismas, nei Dievas. Tad tie 17 000 narių laisva valia gali sukurti politinę organizaciją ir toliau dalyvauti politinėje veikloje, visiškai išvengdami atsakomybės. Dar daugiau, jeigu būtų toks noras, Darbo partija taip būtų padariusi susijungiant su Naująja sąjunga, tačiau mes to nedarėme, nes nesiruošėme žaisti primesto oponentų žaidimo. Esame laisva politinė organizacija ir gyvenam savo gyvenimą, todėl susijungimus ar reorganizacijas vykdom tada, kai to reikia mums, o ne mūsų oponentams. Tad dabar labai atsakingai noriu pareikšti, ir ypatingai kreiptis į politinius spekuliantus, mes jungiamės tam, kad nebėgtume nuo atsakomybės ir susijungimo metu perimam visas atsakomybes ir pretenzijas, keliamas Darbo partijai. Jei teismas nuspręs priteisti baudą civiliniame ieškinyje, tai šiuo atveju tą ieškinį galės pateikti naujai politinei organizacijai“, — kalbėjo V. Uspaskich.
„Po susijungimo mūsų nauja partija — Darbo partija (leiboristai) — taps viena didžiausių politinių organizacijų, vienijančia daugiau nei 17 000 narių, su nauju partijos pirmininku. Būtent su tuo pirmininku, kuris prieš 10 metų kūrė modernią jaunimo organizaciją DARBAS. Lietuvis, jaunas, išsilavinęs, mylintis savo tėvynę, nepabėgęs į užsienį ieškoti laimės, o likęs čia sunkiu metu, su savo Tėvyne ir su savo komanda, padaręs stulbinančią karjerą ir, būdamas 30 metų, tapęs pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju, o dabar dar ir didžiausios politinės organizacijos Lietuvoje pirmininku — V. Gapšys. Tai džiugi žinia visuomenei ir mūsų rinkėjams, kurie gali dėti daug vilčių į šitą atsinaujinantį politinį kūrinį su veržliu jaunu vadovu. Ramia sąžine ir su visišku pasitikėjimu žiūriu į tokį pasikeitimą, tikrai tikiu, kad šiandien įvyko istorinis momentas mūsų komandoje, partija pradės gyventi naują etapą, o mes, politikos patriarchai, turim padėti naujam vadovui“, — neabejoja Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Steigiamasis Darbo partijos (leiboristų) suvažiavimas patvirtino naujos partijos statutą, struktūrą, programą bei išrinko pirmininką. Darbo partijos (leiboristų) pirmininku absoliučia balsų dauguma buvo išrinktas V. Gapšys.
„Ačiū už pasitikėjimo avansą. Mūsų laukia dar ne vienas iššūkis, su kuriuo reikės susidoroti, noriu, kad su tais iššūkiais susidorotume kartu. Darbo partijos veikloje dalyvauju 10 metų, teko stebėti Leiboristų partijos susikūrimą. Džiugu, kad suvieniję jėgas mes galime pasiekti dar didesnio žmonių palaikymo. Turiu naujos partijos valdymo viziją ir artimiausiu metu ją išdėstysiu plačiau. Visas savo jėgas skirsiu tam, kad Lietuva klestėtų, būtų turtinga, teisinė, demokratinė, civilizuota, žmogaus teises ir nekaltumo prezumpciją gerbianti valstybė“, — sakė V. Gapšys.
Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys gimė 1982 m. sausio 25 d. Kėdainiuose. 2004 m. jis įgijo teisės bakalauro laipsnį Mykolo Romerio universitete (MRU). 2006 m. MRU baigė podiplomines teisės studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį tarptautinės teisės srityje. V. Gapšys turi 10 metų politinę patirtį — 2003–2005 m. jis vadovavo jaunimo organizacijai DARBAS, 2006–2007 m. buvo Darbo partijos atsakingasis sekretorius, 2008 metais jis buvo išrinktas į Seimą, kur dirbo Teisės ir teisėtvarkos bei Europos reikalų komitetuose bei užėmė opozicijos lyderio postą. Šiuo metu politikas yra išrinktas į Seimą 2012–2016 m. kadencijai, eina Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas.
