Įspūdžiai iš knygos „Dalia Grybauskaitė – tautos prezidentė“ pristatymo turo per Lietuvą
Ir kas galėjo pagalvoti, kad prof. Onos Voverienės knygos „Dalia Grybauskaitė – tautos prezidentė“ pirmasis tiražas bus išgraibstytas vos per savaitę? Todėl jau po pirmojo knygos pristatymo Kauno įgulos karininkų ramovėje knygos leidimas buvo pakartotas – tiesa, knyga papildyta ir įspūdžiais bei nuotraukomis iš pirmojo knygos pristatymo Kaune.
Į knygos „Dalia Grybauskaitė – tautos prezidentė“ pristatymą Vilniaus įgulos karininkų ramovėje atvyko ir Prezidentės tėvelio buvęs viršininkas Jonas Raginis. Prezidentės tėvelis buvo jo vairuotojas šešiolika metų, todėl mašinoje ir komandiruotėse daug laiko kartu leidę vyrai išsikalbėdavo, susibičiuliavo. „Ką paprastai veiki, kai važiuoji? Kalbiesi. Išsikalbi, daug ką apie žmogų sužinai“, – sakė Jonas Raginis, kurį iki pat išėjimo į pensiją vežiojo Prezidentės tėvelis P. Grybauskas.
„Tais anais gūdžiais sovietiniais laikais Grybauskaitės tėvelis buvo ne iš kelmo spirtas žmogus, kuris man daug ką pasakė. Jis labai gerai žinojo nepriklausomą Lietuvą ir, aš manau, dukrai tą patį įkvėpė.
Tai buvo paprasta darbininkų šeima: mama – pardavėja, tėvas – vairuotojas, praktiškai visą gyvenimą vairuotoju atidirbęs.
Kai duktė mokėsi Leningrade, tėvelis veždavo į Leningradą bulvių, burokų (juokėsi).
Tėvelis buvo tiesiogine prasme žymus žmogus – žymus tuo, kad Lietuvą mylėjo labiau, negu kam nors kaip atrodo. Kadangi važinėjome šešiolika metų kartu vienoje mašinoje, tai prisipasakoji – viską žinai apie šeimą, apie vaikus, apie gimines, apie viską.
Dalytė buvo jo kumyras. Kai jau būdama studentė Dalytė atvažiuodavo atostogauti, mama išeidavo į darbą, tėvelis ryte paruošdavo valgyti. Paruošdavo valgyti ir juokdavosi laimingas: „Šiandien pusryčius ruošiau Dalytei“.
Kai Dalytė mokinosi, studentavo, jau nuo jaunystės, prisimenu, tai buvo žmogus, kuris matė savo viziją, turėjo savo tikslą ir tuo užsibrėžtu tikslu ėjo į priekį. Ir aš visai nenustebau, kai ją išrinko Prezidente.
Amžinatilsį jos tėvukas sakydavo: „Jau kaip jinai mokinasi, tai nė vienas durnas vaikas nesimokina. Mokosi kaip išprotėjusi“. Aišku, juokaudavo.
„Tai gerai, pasieks daug“, – sakiau jam. „Na, taip, prezidentė bus“, – atsakė jis man.
Ir išsipildė“, – juokdamasis savo atsiminimais dalijosi Jonas Raginis.
Jis labai apgailestavo, kad buvo tiek daug pilama purvo ant mūsų Prezidentės, tiek ant jos tėvuko, tiek mamos.
„Žinot, šeimą pažinojau virš 30 metų. Visą šeimą. Todėl tikrai žinojau daugiau, negu tie, kurie bandė kažką pasakyt. Todėl džiaugiuosi, kad yra nors viena pozityvi knyga, ir džiaugiuosi, kad mes dar turime tokią Prezidentę. Ir linkiu visiems gerai, gerai pagalvoti, kai pasibaigs kadencija, jeigu nenumirsim, už ką balsuoti“, – juokaudamas palinkėjo Jonas Raginis.
„Man didelė garbė čia būti ir atėjau su misija nusilenkti jums visiems, nusilenkti tiems žmonėms, kurie yra tas paminėtas stuburas, tas pamatas valstybėje, kuris ir pačiais sudėtingiausiais momentais visada buvo su valstybe, visada už ją kovojo – net ir tais sudėtingiausiais momentais, kurių ir šiandien turime, saugodami laisvę, saugodami tuos pamatus. Tie žmonės yra nepalaužiami, nepaisant to, su kokiais dezinformacijos srautais tenka šiandiena susidurti, kur šiandien iš tiesų sunku atsirinkti, kas vardan ko ir kaip yra daroma, ir kur tų talkininkų gretos, dirbančių iš idėjos valstybei, tautai, žmonėms yra ne tokios gausios.
Tas pragmatizmas yra įsigalėjęs visuose visuomenės sluoksniuose. Todėl matyti žmones, kurie imasi iniciatyvos – rašyti, šviesti, kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs, nereikalaujant kažkokio atsako, atlygio, iš tiesų yra pastiprinantis dalykas.
Prezidentė tą jaučia. Prezidentė kiekvieną dieną jaučia palaikymą tų žmonių, kurie ją rėmė, stiprino, drąsino kelti kandidatūrą – profesorė puikiai tuos dalykus prisimena ir aprašo savo knygoje. Prezidentė iki šių dienų jaučia palaikymą tų žmonių, kurie lydėjo ją abiejose rinkiminėse kampanijose, kurie rinko parašus, kurie aukojo smulkias aukas, kad Prezidentė, kaip ir knygos pavadinimas, dirbtų ir atstovautų tautai. Ne kažkuriai tautos grupei, ne kažkuriai interesų grupei, o visiems Lietuvos žmonėms, kurie ją rinko ir ja pasitikėjo. Be abejonės, tą pasitikėjimą bandoma palaužti įvairiausiais metodais, apie kuriuos ir šiandien čia buvo užsiminta, ir apie kuriuos būtų galima kalbėti ištisas valandas.
Dar kartą noriu padėkoti profesorei ir čia susirinkusiems žmonėms, kurie daro kasdienį darbą, kurie rūpinasi valstybe, kurie padeda šviesdami, išsaugodami atmintį. Knyga – tai išliekamoji vertė: ateities kartos skaitys ir susidarys tą vaizdą, kokiomis aplinkybėmis teko dirbti Prezidentei jau antrąją kadenciją, pelnyti tą pasitikėjimą. Iš tiesų tas pasitikėjimas yra didžiausia vertybė. Tikimės, kad ir jaunimas studijuos tą knygą bei remsis ta informacija.
Be abejonės, šiandien daug dezinformacijos, daug sumaišties, tačiau pagarba tiems žmonėms, kurie stengiasi pamatyti ir kitą pusę – tą pusę, kuri lieka nenušviečiama, nes ten nėra skandalo, nėra intrigos ir galbūt nėra pelno apie tai kalbėti, nes nebus vadinamųjų „klikų“ internetų portaluose. Tie dalykai yra svarbūs.
Jeigu kažkam rinkiminėse kampanijose užtekdavo, kad partija pervestų milijonus, ir iš to daryti rinkiminę kampaniją – blizgią, turtingą, iškalbią, tai daug vertingesnis dalykas, jeigu tūkstančiai žmonių po nedidelę sumą paremia savo kandidatę. Ir tai – ne konkurencingos sumos, palyginus su tais milijonais, už kuriuos paskui kažkas kažkam turi atidirbti – ir įvairiausiomis formomis.
Būtent žmonių palaikymas – statomi paminklai, įamžinama istorinė atmintis, apie ką čia buvo kalbėta, leidžiamos knygos – tai iš tiesų yra vertybė“, – Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pristatant knygą „Dalia Grybauskaitė – tautos prezidentė“ kalbėjo Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Kalbėdamas apie istorinės atminties įamžinimą, Prezidentės patarėjas M.Lingė turėjo omenyje iniciatyvių žmonių ir visuomeninių organizacijų Ukmergės rajone vykdomą projektą „Atmintis“ – Kadrėnų kaime, monsinjoro A.Svarinsko tėviškėje, iki kitų metų liepos norima pastatyti memorialą – septyniolika paminklų NKVD sušaudytiems nepriklausomos Lietuvos ministrams ir Valstybės saugumo departamento vadovui Augustinui Povilaičiui. Apie šį projektą „Karštas komentaras“ jau rašė ir nuolat apie tai informuos – „Karštas komentaras“ yra šio projekto informacinis rėmėjas.
Trečiasis miestas, kur buvo pristatyta knyga „Dalia Grybauskaitė – tautos prezidentė“ – Anykščiai. Ten pristatymas buvo išskirtinis – mat knygos pristatyme dalyvavo ir Jono Baranausko „Anykščių šilelį“ giedojo Anykščių etnografinis ansamblis „Valaukis“- tas pats ansamblis, kurio nuotrauka su Prezidente ir puošia knygos „Dalia Grybauskaitė – tautos prezidentė“ viršelį.
„Prezidentė – labai reikli ir ji yra garantas, kad nė viena interesų grupė neužvaldytų valstybės“, – pažymėjo knygos apie Dalią Grybauskaitę pristatymo renginį L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje pradėjęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
Renginį vedęs Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas Romas Pačinskas pasidžiaugė, kad ši knyga įžiebė vilties spindulėlį, jog Lietuvoje viskas bus gerai – nes valstybė pastatyta ant teisingų bėgių, o žmonės išmoko gerbti tautinę idėją ir puoselėja tautines vertybes.
Knygos pristatymai vyks:
Panevėžys
Rugsėjo mėn. 21 d., 17 val.
Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Respublikos g. 15
Ukmergė
Rugsėjo mėn. 22 d., 17 val
Ukmergės kraštotyros muziejus
Kęstučio a. (buvęs „Draugystės“ kino teatras)
Alytus
Rugsėjo mėn. 28 d., 18 val.
Lietuvos šaulių sąjunga
Alytaus apskrities
A.Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė,
S.Dariaus ir S.Girėno g. 10
Marijampolė
Rugsėjo mėn. 30, 16.30 val.
Marijampolės kultūros centras
Vilkaviškio g. 2
