Dėkoju, jums, Liudvikai, jog tokiu sunkiu Tėvynei metu, kai Rusija puola Lietuvą Kryme ir Sirijoje, remdama Al Assado „režimą“, tam, kad jis galėtų atsiginti nuo „sukilėlių“, parėmėte Lietuvos kariuomenę 500 litų.
Kaip jau vieną kartą buvusi kariniuose mokymuose Rukloje ir netrukus vėl važiuosanti, galiu pasakyti, jog šitos sumos užtektų dviejų savanorių bazinio įgūdžių kursų dalyviams nupirkti tualetinio popieriaus.
Nes dabar, gerbiamas Liudvikai, oriai eiti į tualetą nusipelnę jaučiasi tik Rukloje dirbantys instruktoriai.
Ant jų atskiro tualeto užrašyta „Instruktoriai“ ir ten yra tualetinio popieriaus. Netyčia „sumaišiusi tualetus“ (nors jie niekuo nesiskiria ir nemanau, kad turėtų skirtis, kad instruktoriai esą turi būti remiami KAM biudžeto, o jau savanoriai kaip per kokį karą – savo turi atsinešti), šitai ir išsiaiškinau.
Paprastiems kareiviams tualetinio popieriaus neperka. Vien iš „Facebook“ nuotraukų numaniau, jog bus taupoma tualetinis popierius, tarsi būtų gūdus sovietmetis. Todėl šiek tiek pasiėmiau. Vėliau jau turėjo visiems vežti artimieji siuntinėlius, kaip kokiems kaliniams. (Nes parduotuvės poligone nėra.)
O ir sovietmečiu, pasakoja kariai, tualetinio popieriaus kareivinėse buvo į valias.
Dabar gi, mums bando pateikti KAM, Tėvynę ginti reikia už savo pinigus.
Kariuomenės biudžetas neaišku kokiu būdu ir kam skirstomas, dabar jau kalbama, jog ginkluotės įsigijimas bus paslaptis.
Na ir kaip neslėpsi – juk mes tų naujų ginklų nematome. Jie, šnabždamasi, skiriami „misijoms“: kažkur prie Somalio krantų su piratais kariauti ar taikiems gyventojams Afganistane vaišinti, kai jie „puola“. „Paprasti“ Lietuvos kareivukai, Liudvikai, tarnauja su vos išsiardančiais pasenusiais šautuvais, kuriuos galimai padovanojo Švedijos valdžia. Nemanau, jog 1965 metų gamybos šautuvus kas nors pirko. Rukloje ant kiekvieno kampo kabo padėkos Švedijos karalystei „už paramą“. Gali būti, jog geležines spinteles ir dviaukštes ankštas lovas irgi dovanojo Švedija. Gal ir permatomus užklotus, bei suplyšusias patalynes, kas čia žino.
Gerbiamas Liudvikai, už jūsų pensijos dalį tankas neišeis, o jo ir nereikia, nes šiuolaikinis karas vyksta truputėlį kitaip. Jis yra informacinis.
Bet gal už jūsų pinigus išeitų vienam savanorių kursui tualetinio popieriaus aprūpinimas, bei gal pagaliau pagamintų KAM visiems kursantams Gaižiūnų poligono žemėlapių – juk ne karvę tekainuoja spalvoto didelio žemėlapio 30 kopijų. Užtektų visiems metams ir visiems karių savanorių kursams.
Jeigu nuvykusi į kursus pamatysiu, jog nėra vis tik tualetinio popieriaus ir žemėlapių, pažadu išsiaiškinti, kur buvo padėti jūsų pinigai.
Šitą laišką Jums parašyti paskatino kai kurių karininkų pašaipa kariuomenėje Jūsų atžvilgiu, todėl nutariau netylėti, ir padėkoti, nes trūksta kariuomenėje paprastų kasdienių dalykų, kuriems, atseit, nėra pinigų.
Tik, gerbiamas Liudvikai, nemanau, jog jūsų kruvinu prakaitu uždirbta pensija gali ką ilgalaikėje perspektyvoje pakeisti kariuomenėje, nes tualetinio popieriaus taupymas yra veikiau žmogiškumo problema, o ne pinigų trūkumo bėda. Kaip ir žemėlapių, patalynių, užklotų, ganėtinai suplyšusių ir verkiant prašančių atnaujinimo, naudojimas.
Naujų patalynių kariuomenė galėtų gauti kad ir iš labdaros, bet matyt, manoma, jog Lietuvos kariuomenės reprezentacijai labai gražu yra suplyšimas, ir tualetai, kuriuose nėra tualetinio popieriaus.
O jeigu netyčia koks Švedijos karininkas „ne į tą tualetą“ užsuks, na, ne su užrašu „Instruktoriams“ – kas tada?
Todėl linkiu Lietuvos pensininkams naudoti pensijas savo reikmėms, nes kariuomenei aukoti nereikia: kariuomenėje būtina įvesti žmogiškumo ir protingumo reikalavimą, skirstant resursus. Pinigų yra ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš NATO lėšų. Tik, štai, neaišku, ar jie teisingai paskirstomi.
