Iš tikrųjų… “Lietuvos žiniose” pateikta lentelė tik parodo Lietuvos valytojų nuo neteisingumo ne tik mažaraštystę, bet ir trumparegystę. Negalima, vyrai, taip neatsakingai visuomenei pateikti pavardes, nuotraukas, tarsi tuo ant kiekvieno kampo politikuojančią visuomenę akintumėte padaryti nurodytų asmenų bei jų šeimų gyvenimą nepakenčiamą. Taip negalima. Turite suprasti, kad reikia kovoti prieš sistemą.
Taigi, kas sudaro nusikalstamos sitemos, kuri egzistuoja kaip valstybė valstybėje, stuburą, turi būti išanalizuota labai profesionaliai, taipogi remiantis ir operatyvine informacija. Kažkada tą sistemą pavadinau chunta, kadangi ji seniai peržengė partiškumo ribas ir praktiškai yra užgrobusi visus svarbiausius, dispečerinius postus visose tarnybose. Praktiškai tai jau yra tarpžinybinė chunta, kurios tikslas – pilnai užvaldyti valstybę, pagrindinius tikslus laikant šešėlyje. Taigi, negalima kovoti prieš vieną hidros galvą, nes vietoj jos atauga kita.
Toks primityvus požiūris labai ydingas, veda į galimus nekonstitucinius veiksmus, tačiau tuo pačiu ir kai ką parodo. Man, analizuojant lentelę, pasirodė labai svarbūs dėsningumai, kurie galėjo atsirasti tik dviem atvejais: 1) arba lentelės sudarytojai tokie neprityrę, kad sudėliojo tik tas pavardes, kurias žinojo, ir tarp nuotraukų paprasta liniuote išvedžiojo linijas su rodyklėmis (beje, tos rodyklės chaotiškos, tikroji chunta susijusi ne tik priklausomybe, bet ir grįžtamaisiais ryšiais), 2) arba taip padaryta sąmoningai, jaunesniais veidais paslepiant senuosius vilkus, galima sakyti, sistemos fundamentą.
Nesuprantama, kodėl Prezidentė, vos tik perėmusi pareigas ir iš karto “nuskalpavusi” susikompromitavusį, tiek metų šešėlyje veikusį D.Dabašinską, čia nurodoma kaip esanti to paties D.Dabašinsko įtakoje. Taip pat niekaip nepatikėsiu, jog neseniai dirbantis G.Grina, kad ir labai mažai dėmesio skiriantis vidinėms valstybės grėsmėms, yra labiau pavojingas, negu prokurorai R.Jancevičius, K.Betingis, J.Jasaitis. Jų iš viso nesimato lentelėje.
Kaip KK šaltiniai pranešė ir kaip buvo skelbta, šešėlinis pasaulis valdo prokuratūras būtent per Apygardos prokuratūros vadovų kabinetus, kur besilankančių asmenų pavardės garsios ir mergaitės byloje, ir Pikeliškių bei panašiose temose. O kai iki valstybinių teisybės riterių – kovotojų už teisingumą Lietuvoje – iškeliamos Damulio bei Braziulio pavardės, – tiesiog atrodo, kad lentelę braižė kažkas, kas visiškai nesekė įvykių Lietuvoje mažiausiai dešimtį metų. Juk Damuliui būnant II VSD valdybos viršininku, buvo taip “tobulai” sutvarkyta kova su kontrabanda, kad norint naudoti operatyvines priemones prieš, sakykim, narkotikų pervežėjus, viskas turėjo būti derinama tik su juo. Taip sakant, jis visus siūlus laikė savo rankose. Tad kaip įvyko, kad kontrabanda klesti Lietuvoje kaip klestėjusi, o didieji narkotikų baronai liko šešėlyje ir tęsia savo verslą toliau? Sakyčiau, atvirkščiai – negalima į vienas rankas sutelkti visos valdžios ir galios, tiesiog pavojinga… Ir asmuo, kuris tokią valdžią turėjo ir ja nepasinaudojo, toli nuo didvyrio. Arba kuris pasinaudojo siekdamas priešingų tikslų, taip sakant, piktnaudžiavo valdžia. Lietuva turėtų būti dar nepamiršusi garsaus „rusų šnipo” Jonikos. Šio „šnipo” „išaiškinimas” buvo generolo antpečių verta gimtadienio „dovana” tuometiniam VSD viršininkui M.Laurinkui, kuriam turėjo būti apmaudu, kad po G.Gorienės straipsnių „šnipas” buvo paleistas teismo salėje.
Lentelės rengėjams jokio dėmesio nepatraukė ir buvęs kadrinis KGB majoras A.Stepučinskas, dirbantis Organizuotų nusikaltimų bei korupcijos tyrimo departamente Irmanto Mikelionio priklausomybėje, o iki tol buvęs Kliunkos priklausomybėje. Kokius rezultatus Lietuva turi iš tų “priklausomybių”? Neišaiškintų žmogžudysčių bylas?
Žodžiu, plėstis neketinu. Apskritai matau priešrinkimines pastangas, kurios tokios, kokios yra, tikrai neduos naudos. Labai gaila, kad Lietuvoje visos gėrio paieškos baigiasi “raganų medžioklėmis” – matyt, visuomenės sąmonė dar toli gražu nepribrendusi sisteminiam mąstymui. Skubėjimas iškišti galvą iš rūko, kad visi pamanytų, jog esi pirmas vyturys, apgailėtinos. Reikia ruoštis rimtai, profesionaliai, kaip ruošėsi Sąjūdis. Įtraukti mokslo šakas, atlikti sociumo tyrimus, atlikti neištirtų bylų analizę, atlikti analizę, kiek nekaltų žmonių sėdi kalėjimuose po kelerius metus, o nusikaltėliai laisvi laksto po Europą, kuria šeimas ir gimdo vaikus su nusikaltėlių genais. Būtina ištirti psichiatrijos ryšį su teismais, padaryti auditą didžiuosiuose psichiatrijos centruose. Patikrinti kiekvieną ligonį – kokiomis aplinkybėmis jis ten atsidūrė. Audito sudėtyje turi būti visuomenės atstovai, žurnalistai. Neseniai išgirdau iš teisininko, kad kalėjimuose nekaltai nuteistų asmenų gali būti apie 30-40 procentų. Atlikus tokių bylų analizę, galima būtų susidaryti nuomonę apie dabartinės mūsų teisėtvarkos nusikalstamumo lygį. Tai milžiniškas darbas, tačiau jis garbingas ir jam negaila pašvęsti gyvenimo.Ir tokių žmonių yra. Reiktų tik moderato cantabile žingsniu, su šypsena, tvirtai ir nepuldinėjant nuo vieno mitingo temos pavadinimo prie kito, nes tai rodo, kad patys akcijos rengėjai dar nesupranta, ko jie siekia.
Sukviesti minią į aikštę nieko nereiškia. Minioje labai didelė dalis gali būti agresyvių vidutinybių, kuriomis lengva manipuliuoti. Kai vidutinybės “kuria Lietuvą”, tad ir turime tokią Lietuvą. Manau, kad Lietuvai reikia išminties, subalansuoto požiūrio, tolimos perspektyvos matymo ir planavimo, turint galvoje ne “Lietuvos viziją”, o konkretų žmogų konkrečioje vietoje, su jo šeima, vaikais, galimybe dirbti, vaikų lavinimu ir su galimybe išsilavinimą pritaikyti gimtojoje aplinkoje. Minia to negali padaryti.
Juo labiau, kad ši lentelė su labai apgraibom sudėtais pareigūnų veidais nori nenori verčia susimąstyti: ar čia nėra “senojo fronto” pastangos sunaikinti naująsias interesų grupes teisėtvarkos sistemoje? Tikėtina, kad tie chuntos pamatų kūrėjai, kurie tiek metų dirbo išsijuosę ir begėdiškai, staiga pasijuto nustumti jauniklių… Man panašu, kad kariauja dvi jėgos ir labai sėkmingai naudoja tautos nuoskaudos energijos potencialą.
Juk neteisybės ir nežmogiškumo viršūnė – mergaitės likimas. Visiškai neišaiškintos, tiesiog nuslėptos jos tėvo mirties aplinkybės.O kur visa tai naujųjų Lietuvos vaduotojų iš neteisingumo gairėse? Nėra nė vieno žodžio!
Tad ką jūs darysite su tuo neteisingumu ar su ta “išvaduota” Lietuva, jei šiandien mergaitė jums nerūpi? Daugeliui mūsų mergaitė – tai Lietuva.
Kas nors, vyrai, paimkite ir perskaitykite šias bylas liečiančius dokumentus, kuriuos atskira knyga išleido Neringa Venckienė. Tik dokumentus – nieko daugiau… Pamatysite, jog Lietuvą yra užgrobusi sistema, kuri į lentelę nesutilps.
