Viena didžiausių Lietuvos bendrovių, kuri didžiuojasi socialiniu dėmesingumu savo darbuotojams, profesinių sąjungų (jų „Achemoje” veikia dvi) pripažinimu lygiateisiais socialinio dialogo partneriais, pastaruoju metu, atrodo, linksta paneigti senas tradicijas. Taip verčia manyti vilkinamos derybos dėl kolektyvinės sutarties ir siekis planuojamus nuostolius perkelti ant darbuotojų pečių.
Bet pradėkime istoriją nuo pradžių.
2015 m. gegužės – liepos mėn. buvo atliktas AB „Achema“ darbo užmokesčio ir premijavimo sistemos auditas, kuris išryškino dalį esminių trūkumų. Nustatytas didelis atotrūkis tarp tą patį darbą atliekančių darbuotojų. Konstatuota, kad yra išsigimusi kategorijų sistema. Bendrovė neturi aiškių etatinių atlyginimų nustatymo principų, neaiški ir išbalansuota skatinimo sistema.
Naujai atlygio sistemai kurti neskyrė lėšų
Audito rezultatams įvertinti buvo sudaryta AB „Achema“ atlyginimų ir skatinimo sistemos peržiūros komisija, kuri konstatavo, kad „dėl dabartinės atlygio sistemos trūkumų kyla darbuotojų vidinis nepasitenkinimas, sudėtinga darbuotojus sudominti keisti darbo vietą perkeliant į kitą padalinį, pagrindiniai (tarifiniai) atlyginimai nustatyti neįvertinant darbo atlikimo kriterijų, pareigybių turinio ir išorės rinkos situacijos“.
Minėta komisija, kurioje dalyvavo ir profsąjungų atstovė, nusprendė bendrovės valdybai siūlyti naujai atlygio sistemai kurti samdyti konsultantus.
Komisija taip pat atliko konsultantų paslaugų pirkimo konkursą ir valdybai pasiūlė du galimus naujos atlygio sistemos kūrimo ir diegimo variantus.
Tačiau, bendrovės valdyba nusprendė neskirti tam pinigų. Esą sudėtingą darbo užmokesčio sistemą galima sukurti ir savo jėgomis. Profsąjungų nuomone, jau tuo buvo parodyta, jog keisti darbo užmokesčio sistemos ir padaryti ją skaidresnę bei aiškesnę paprasčiausiai nenorima.
Sudėtingam ir ilgai trukusiam darbui nuėjus „šuniui ant uodegos“, bendrovės profesinių sąjungų administracija pagalbon pasitelkė teisininkus. Šie, išnagrinėję situaciją bei kolektyvinėje sutartyje įtvirtintus darbdavio įsipareigojimus, konstatavo, jog kylant valstybės minimaliai algai (MMA) nekeliami atlyginimai bendrovėje yra sutarties pažeidimas. Argumentus ir prašymą priimti sprendimą visiems AB „Achema“ darbuotojams padidinti pagrindinius (tarifinius) atlyginimus 13 proc. profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 31 d. įteikė bendrovės valdybai ir generaliniam direktoriui Ramūnui Miliauskui.
Rašte atkreipiamas dėmesys, jog pirmos ir antros kategorijos darbininkų tarifinis atlygis, nustatytas tarifinėse lentelėse, patvirtintose kartu su kolektyvine sutartimi, yra mažesnis nei valstybės nustatytas MMA.
Ką į tai atsako darbdavys? Jo atstovai atšauna, jog bendrovėje minėtų kategorijų darbuotojai nedirba, todėl esą jokių pažeidimų nėra.
Profesinės sąjungos sutinka, kad chemijos pramonės bendrovėje dirbantys žmonės neturėtų dirbti nekvalifikuoto arba mažai kvalifikuoto darbo, nes tokių darbo vietų paprasčiausiai nėra, bet darbo užmokesčio sistema vis tiek numato tokių darbuotojų darbo užmokestį. Dokumentuose reglamentuotoje tvarkoje numatytų kategorijų darbuotojų atlygiai vis tiek neturėtų būti mažesni negu MMA. Profsąjungos pasiūlo apskritai keisti visą sistemą ir atsisakyti minėtų kategorijų. Juolab kad virš 500 pareigybių bendrovėje iš viso nepatenka į kategorines tarifines lenteles.
Iškilus ginčui, „Achemos“ valdyba pasiūlė sėsti prie derybų stalo, nes bylinėjimasis, kad būtų išsiaiškinta, kas šiuo atveju yra teisius, pakenktų abiem pusėms. Profesinės sąjungos priėmė pasiūlymą susitarti taikiai.
Per derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties ir darbo užmokesčio peržiūrėjimo buvo pakoreguotos tarifinės lentelės, susitarta visiems darbuotojams atlyginimus kelti 7,7 proc.
Deja, šiuos suderintus projektus užblokavo bendrovės valdyba.
Paleistas vilkinimo mechanizmas
Tuo viskas nesibaigia, – anot profsąjungų „valdyba paleido vilkinimo mechanizmą“. Dabar jau argumentuojama tuo, jog metų viduryje esą didinti atlyginimus neparanku, 2016 m. bendrovės planuojami neigiami rezultatai to neleidžia, – reikia atlikti detalesnius paskaičiavimus.
Sprendimą dėl kolektyvinės sutarties projekto valdyba atideda „iki kito posėdžio”. Tačiau į kito posėdžio darbotvarkę kolektyvinės sutarties klausimas jau iš viso neįtraukiamas.
„Profesinės sąjungos sutiktų, jog metų viduryje kelti atlyginimus neparanku, be to, planuojami neigiami rezultatai. Tačiau kai profesinės sąjungos dėl atlyginimų kėlimo į darbdavį kreipėsi pernai liepą ir pakartotinai – gruodį, tuo metu bendrovės rezultatai buvo rekordiniai, – per visą „Achemos“ istoriją nebuvo tokių pelningų metų kaip 2014-2015 m. Todėl tenka daryti išvadą: demonstruojamas nuoseklus darbdavio nenoras, kad darbuotojams augtų atlyginimai. Juolab kad anksčiau buvo susiklosčiusi praktika, jog pakilus MMA – keliamas ir „Achemos“ darbuotojų atlyginimas“, – komentuoja susidariusią situaciją B. Daškevičienė.
Darbuotojams svarbu ir teisingumas
Esmė – ne tik atlyginimai, kurie „Achemoje“, atvirai kalbant neblogi. „Darbuotojams svarbu ir teisingumas“, – sako profsąjungų atstovai. Pastarąjį kartą AB „Achema“ darbuotojų pagrindiniai tarifiniai atlyginimai bendrovės valdybos sprendimu buvo padidinti nuo 2014 spalio 1 d. 7 procentais. Bet 2015 metais Lietuvoje įvedus eurą, taip pat dėl tam tikrų išorės veiksnių šalies ekonomikoje nuolat vyksta pokyčiai, kurie turi įtakos darbuotojų vartojimo poreikiams bei darbo užmokesčio tendencijoms.
Antra, profesinės sąjungos neginčija fakto, kad AB „Achema“ darbuotojų faktiniai atlyginimai (išskyrus kai kurias pareigybes) yra konkurencingi, tačiau tai neturi būti traktuojama kaip privilegija. Juk chemijos pramonėje dirbantiems žmonėms yra keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, yra reikalinga patirtis. Darbuotojų motyvaciją mažina vidinio teisingumo stoka, ypač kai bendrovė neturi pareigų atlikimo kriterijų ir pareigybių turinio vertinimo.
III ketvirčio premijos
Ir štai darbuotojus ir profsąjungas pasiekė žinia, jog atgaline data (nuo liepos 1 d.) rengiamas generalinio direktoriaus įsakymas, kuriuo siekiama pakeisti apmokėjimo sąlygas, sumažinant premijas arba jų visai neišmokant. Nors atlygio darbuotojams mažinimas argumentuojamas remonto sąlygomis mažėsiančiu bendrovės pelnu, profesinių sąjungų rašte, adresuotame bendrovės generaliniam direktoriui ir valdybai primenama, kad „mažinti premijų ar jų nemokėti vadovaujantis planuojamais nuostoliais nenumato premijavimo procedūros ir nėra teisinio pagrindo”.
O jeigu ir iš tiesų bendrovei gali pritrūkti lėšų ir premijos darbuotojams nepriklausytų, – profesinėms sąjungoms privalo būti pateikti atitinkamą faktą pagrindžiantys dokumentai.
Pagal oficialiai profesinėms sąjungoms pateiktus duomenis, tokios padėties, kad bendrovė susidurtų su finansinių lėšų trūkumu, neįžvelgiama.
Pažymėtina, kad AB „Achema“ nuolat prisistatinėja kaip socialiai atsakinga įmonė, pretenduoja į geidžiamiausio darbdavio titulus. Faktai byloja ką kitą, – derybos dėl kolektyvinės sutarties yra vilkinamos, nevykdomi kolektyvinėje sutartyje prisiimti įsipareigojimai perskaičiuoti darbuotojų atlyginimus, taikant patvirtintus koeficientus, planuojamus nuostolius siekiama perkelti ant darbuotojų pečių. 2013 m. jau buvo susiklosčiusi tokia situacija, kai remiantis tik planuojamais nuostoliais, IV ketv. darbuotojams buvo sumažintos premijos ir neišmokėta 3,6 mln. Lt. (1,04 mln. EUR), tuo tarpu bendrovė 2013 m. baigė uždirbdama 5,3 mln. Lt. (1,53 mln. EUR) pelno, didžiąja dalimi darbuotojų sąskaita.
„Profsąjungų žinios” inf.
