Vadinamieji Lietuvos patriotai Rusijos prezidentą V. Putiną lygina su Hitleriu ir Stalinu.
Vis dėlto atmeskime emocijas, į kurias apeliuoja tie „patriotai“, ir pabandykime situaciją panagrinėti objektyviai.
Kuo gi pasireiškė tas Hitlerio ir Stalino sukurtas blogis? Jeigu viena šalis užpuola kitą šalį ir ta šalis priešinasi, tai būna daug žmonių aukų, griaunami gyvenamieji pastatai, gamyklos, tiltai, sutrinka visos valstybės gyvenimas. 1940 metais J. Stalino vadovaujama Tarybų Sąjungą Lietuvą okupavo taikiu būdu, todėl sugriovimų ir žmonių aukų tuomet buvo išvengta.
Daug kas sako, kad tuomet Lietuva turėjo priešintis Tarybų Sąjungai. Manau, kad dėl to Lietuvai būtų buvę tik daug blogiau, aukų būtų buvę daug daugiau, negu jų buvo nepasipriešinus.
Blogis okupavus Lietuvą pasireiškė tuo, kad tuometinėje stalininėje Sovietų Sąjungoje egzistuojanti santvarka buvo pagrįsta klasių kovos teorija. Atseit išnaudojamieji, norėdami gerai gyventi, turi sunaikinti savo engėjus – išnaudotojus ir įvesti proletariato diktatūrą. Suprantama, kad tie išnaudotojai kiek galėdami priešinasi ir, kuo labiau artėja galutinė komunizmo pergalė, tuo daugiau atsiranda tų liaudies priešų, tuo labiau didėja ir pasipriešinimas. Tie vadinamieji liaudies priešai buvo uždaromi į kalėjimus, koncentracijos stovyklas, tremiami į Sibirą ir dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų masiškai mirdavo. Tokią masinių represijų politiką J. Stalinas vykdė tiek Rusijoje, tiek ir okupuotoje Lietuvoje.
Deja, V. Putinas nieko iš to, ką kadaise darė J. Stalinas, nedaro ir nesiruošia daryti. Rusijoje šiuo metu yra tokia pati tradicinė kapitalistinė santvarka, kokia yra ir Vakaruose. Todėl dabartinę Rusiją labiau tiktų lyginti ne su stalinine Sovietų Sąjunga, bet nebent su carine Rusija. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu V. Putinas staiga imtų ir okupuotų Lietuvą, jis neuždraustų vartoti lietuvių kalbos. Tad Lietuvoje, jeigu ji būtų okupuota Rusijos, niekas iš esmės nepasikeistų – būtų tokia pati kapitalistinė santvarka, kokia yra ir dabar.
Beje, mėgdžiodamas Vakarus, V. Putinas daro panašias reformas įvairiose srityse, kokias daro ir kitos buvusios socialinio lagerio šalys ir kurias inicijuoja proamerikietiškos finansinės institucijos – Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Lietuva įvedė nekilnojamojo turto mokestį turtuoliams, nekilnojamuoju turto mokesčiu, kurį įvedė V. Putinas, piktinasi ir turtingasis Rusijos elitas. Lietuva stengiasi uždaryti kuo daugiau gydymo įstaigų, ligoninių. Maskvoje, taip pranešė žiniasklaida, ruošiamasi uždaryti beveik pusę ligoninių ir atleisti daugybę medicinos darbuotojų.
Taigi, šiuolaikinė Rusija neturi nieko bendro su ankstesne savo pirmtake Sovietų Sąjunga, kurioje nebuvo turtuolių, ir kuri stengėsi gerinti paprastų žmonių gyvenimą, o ne naikinti tiems žmonėms tarnaujančią socialinę infrastruktūrą.
Kai 1941 metais Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, daugelis lietuvių vokiečius laikė išvaduotojais. Tačiau vokiečiai labai greitai parodė tikrąjį savo veidą, kai ėmė organizuoti žydų žudynes. Suprantama, kad šiais laikais V. Putinas nesiruošia daryti to, ką anuomet darė hitlerininkai. Todėl ir lyginti V. Putino su Hitleriu nėra jokio pagrindo.
Politikai, lygindami V. Putiną su Hitleriu ir Stalinu, remiasi ne kokiais nors racionaliais argumentais, bet apeliuoja į žmonių emocijas. Kadangi Hitleris ir Stalinas buvo labai blogi, tai, lyginant su jais V. Putiną, norima parodyti, įteigti žmonėms, kad ir jis yra labai blogas. Kadangi blogieji Hitleris ir Stalinas buvo okupavę Lietuvą, tai ir V. Putinas atseit padarys tą patį – užpuls Lietuvą ir ją okupuos.
Vis dėlto, manau, kad labiau tikėtinas variantas yra ne tai, kad Rusija užpuls Lietuvą, bet kad Lietuva puls Rusiją. Bent jau toks įspūdis susidaro iš Lietuvos politikų kalbų ir veiksmų.
Laukinės demokratijos pergalė – ne už kalnų
Lietuvos valdžia pareiškė, kad ji Ukrainai tieks karinę ginkluotę. Kitiems metams, atėmus lėšas iš švietimo, sveikatos apsaugos ir pensininkų, krašto apsaugai papildomai bus skirta beveik pusė milijardo litų.
Kam tos lėšos bus naudojamos – karinė paslaptis. Galbūt jos ir bus skirtos karinei technikai pirkti ir gabenti ją į Ukrainą? Tuo labiau, kad JAV pareiškė, jog ji daug karinės technikos atgabens į Europą ir dalis jos bus skirta Rytų Europos šalims. Tad gal Lietuva ir bus karinio tranzito iš JAV į Ukrainą šalis? Juk JAV per Lietuvą transportavo ir lėšas, skirtas perversmui Baltarusijoje organizuoti. Laimei, galbūt tas lėšas kažkas išvogė, ir perversmas, spalvotoji revoliucija Baltarusijoje nepavyko.
Lietuvos politikai kartu su Lenkijos politikais kurstė Maidane ugnį ir Ukrainoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius vienoje televizijos laidoje prisipažino, kad jis daug kartų buvo Maidane.
Deja, Ukrainoje nebuvo tokio tvirto valstybės vadovo kaip Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, kuris bandymą suorganizuoti valstybės perversmą likvidavo pačioje jo užuomazgoje. Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius buvo per daug liberalus leisdamas svetimų šalių politikams kištis į šalies vidaus reikalus ir kurstyti nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
Dėl tų kelių tūkstančių žmonių žūties, dėl sugriovimų, dėl Ukrainos suskaldymo kaltę turėtų prisiimti ir Lietuvos bei Lenkijos politikai. Sukelto gaisro greitai užgesinti jau nebepavyks, todėl aukų tikriausiai bus dar daugiau. Vardan ko? Vardan kokios „laisvės“ tos aukos?
Galbūt Ukrainoje norima sukurti tokią situaciją, kokia buvo sudaryta Afganistane, kuriame ilgą laiką faktiškai kariavo Tarybų Sąjunga su JAV? Kiekviena iš šių šalių norėjo Afganistane įdiegti savo demokratijos modelį. Deja, iš tos Afganistano „demokratizavimo“ akcijos išėjo tik toks rezultatas, kad jis ilgiems dešimtmečiams tapo kraujuojančia pasaulio žaizda, terorizmo lizdu ir visą pasaulį narkotinais aprūpinančia šalimi.
JAV „demokratizuoja“ Iraką, Libiją, Siriją ir kitas Afrikos šalis. Rezultatas – šimtai tūkstančių lavonų. Tikslaus jų skaičius niekas niekada, matyt, net ir nesuskaičiuos. Ta amerikietiškoji demokratija pagimdė ir savo kūdikį – slibiną vardu Islamo valstybė. Dabar JAV turės darbo kovodama su tuo slibinu panašiai kaip kadaise kovojo su kitu taip pat savo pagimdytu vaisiumi – teroristu vardu Osama bin Ladenu.
Importavus amerietiškąją demokratiją į Ukrainą, JAV visai priartėjo prie savo galutinio tikslo – prie Rusijos tvirtovės. Telieka įveikti Putino Rusiją ir pasaulinė laukinio kapitalizavimo ir laukinės demokratijos pergalė bus pasiekta. Bet prieš tai reikia įtvirtinti savo pozicijas Ukrainoje. Suprantama, kad patys ukrainiečiai nesugebės gyventi demokratiškai. Todėl demokratijos turi išmokyti emisarai iš Vakarų.
Ukrainos Vyriausybėje – ir lietuvis
Kadaise ir Lietuva praėjo šias amerikietiškas demokratijos pamokas. Turėjome amerikietišką prezidentą, Lietuvos valdžiai nurodinėjo ir kontroliavo kaip vykdomi jų nurodymai daugybė ekspertų iš amerikietiškų finansavimo organizacijų – Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulinio banko. O amerikietiškieji investuotojai mokė lietuvius kaip galima gerai gyventi svetima sąskaita – sau pasiimant pelną, o Lietuvos valstybei ir jos žmonėms paliekant nuostolius.
Lietuviai išmoko tas amerikietiškos demokratijos ir verslo pamokas ir dabar to paties gali pamokyti ir ukrainiečius.
Žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos vyriausybė patarinėja N. Udrėnas, kuris neseniai buvo įsitaisęs šiltoje Lietuvos prezidentės patarėjo kėdėje. Dar vienas lietuvis tapo Ukrainos ekonomikos ministru. Be lietuvio Ukrainos vyriausybėje yra dar du importiniai ministrai – amerikietis ir gruzinas.
Ukrainos prezidentas pritarė tokiam užsieniečių įtraukimui į vyriausybės darbą ir pasakė, kad jis šiais užsieniečiais neapsiribos. Todėl manau, kad į šį lietuviškai gruziniškai amerikietišką demokratinį aljansą būtų labia naudinga integruoti dar bent du užsieniečius – lietuvius A. Kubilių ir R. Juknevičienę. Tuo labiau, kad jie, sėdėdami opozicijos apkasuose ir tik retkarčiais pagadindami orą viešojoje erdvėje, Lietuvoje šiuo metu neturi ką veikti. O štai Ukrainoje veiklos būtų daug. A. Kubilius yra patyręs krizių premjeras, sugebantis iš nieko sukurti krizę, o jeigu krizė yra jau atėjusi į šalį, tai jis sugeba savo nemokšiškais veiksmais, prieštaraujančiais ekonominei logikai, tą krizę padidinti kelis kartus. R. Juknevičienė galėtų būti karo ministrė, nes ji savo karinga antirusiška retorika, manau, sugebėtų tą karą net išprovokuoti, o priešą ižeidžiančiais pareiškimais sutelktų to priešo pajėgas suteikdama jam kelis kartus daugiau jėgų kovoti su savo įžeidėjais.
