Šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl diskriminacijos priklausymo kastai pagrindu. Tai – pirmas strateginis dokumentas ES istorijoje, skirtas išimtinai šiai problemai, nuo kurios pasaulyje vis dar kenčia daugiau nei ketvirtis milijardo žmonių. EP Vystymosi komitete parengta rezoliucija – ilgo ir nuoseklaus Liberalų ir demokratų frakcijos „Už Europą“ (ALDE) žmogaus teisių koordinatoriaus, Lietuvos europarlamentaro Leonido Donskio darbo rezultatas.
„Diskriminacija dėl priklausymo kastai – tai didžiausias XXI amžiaus paradoksas. Pasauliui susitraukus ir tapus viena visos žmonijos vieta, nusitrynus ribai tarp lokalumo ir globalumo, žmogaus teisėms tapus žmonijos, o ne pavienės valstybės reikalu, vis dar lieka šimtai milijonų žmonių, iš kurių atimtas net žmogaus vardas ir teisė būti žmogumi“, – kalbėdamas ketvirtadienio rytą plenarinėje sesijoje surengtuose debatuose pabrėžė Leonidas Donskis.
Nors Vakarų pasauliui gali atrodyti, kad kastos pasaulyje seniai nebeegzistuoja, Pietų Azijoje ir kituose pasaulio regionuose nuo kastinės diskriminacijos vis dar kenčia apie 260 milijonų žmonių. Būtent tiek suskaičiuojama neliečiamųjų, dar vadinamų dievo vaikais, penktąja kasta arba dalitais. Daugiausia jų – Indijoje, kur dalitai sudaro apie 16 proc. gyventojų. Įstatymu draudžiama, tačiau papročiuose giliai įsišaknijusi kastinė diskriminacija taip pat vis dar egzistuoja Nepale, Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje, Jemene, kai kuriose Afrikos šalyse, o taip pat Pietų Azijos diasporose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Indijoje prieš dalitus itin dažnai įvykdomi nusikaltimai, tačiau į tai reguliariai žiūrima pro pirštus. Taip vietos teisinės sistemos prisideda prie jau egzistuojančių moralinių bei visuomeninių nuostatų ir tik stipriau įtvirtina diskriminacinę sistemą.
Prieš dalitus vykdoma žmogaus orumą paminanti diskriminacija – jiems negalima valgyti ir gerti iš tų pačių indų, liesti tų pačių pinigų, kartu važiuoti autobuse su kitos kastos atstovais (nebent autobuso gale), jiems dažnai neleidžiama įeiti į šventyklas, visuomenines patalpas, prie balsadėžių, jų vaikai mokyklose sėdi atskirti nuo aukštesniųjų kastų vaikų, dalitams neužtikrinamas vandens, maisto tiekimas, medicininė pagalba, jie priversti dirbti pačius purviniausius darbus – pavyzdžiui, rankomis valyti tualetus be jokios apsaugos bei įrankių.
Dalitai yra skurdžiausiai gyvenantys visuomenės nariai, kuriems beveik neįmanoma dalyvauti viešajame bei politiniame šalies gyvenime. Ypač dėl diskriminacijos kenčia dalitės moterys, kurios dažnai nebaudžiamai prievartaujamos arba tampa prekybos žmonėmis aukomis, tad patiria diskriminaciją ne tik kastos, bet ir lyties bei skurdo pagrindu.
Žmogaus teisių gynėjai kastinę diskriminaciją prilygina aparteidui, tačiau tarptautinė reakcija į jį buvo nepalyginamai didesnė nei kastų atveju, kuriam trūksta ilgalaikio, produktyvaus tarptautinio dėmesio. Iki šiol nedaug šioje srityje nuveikė ir Europos Sąjunga. Tad savo kadencijos metu, glaudžiai bendradarbiaudamas su kastinės diskriminacijos srityje dirbančiomis tarptautinėmis organizacijomis, Leonidas Donskis nuosekliai dirbo, siekdamas šią problemą iškelti į deramą ES politikos lygį.
Leonidas Donskis Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje rengė specialias diskusijas, kastinės diskriminacijos problemą įtraukė į EP metinį žmogaus teisių pranešimą, kurios pagrindiniu rengėju buvo, uždavė klausimus dėl veiklos siekiant panaikinti kastinę diskriminaciją Europos Komisijai. Galiausiai L. Donskiui ir jo kolegoms iš kitų EP frakcijų pavyko pasiekti, kad EP Vystymosi komitete būtų parengta atskira rezoliucija, raginanti kastinę diskriminaciją pripažinti atskira diskriminacijos rūšimi bei kaip žmogaus teisių klausimą įtraukti į būsimas ES žmogaus teisių politikos priemones.
Šiandien patvirtintoje rezoliucijoje pagrindinės ES institucijos raginamos aukščiausiu lygiu iškelti šį klausimą santykiuose su šalimis, kuriose egzistuoja kastinės diskriminacijos problema, o nuostatą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai įtraukti į visus prekybos ir asociacijos susitarimus.
„Strategiškai svarbu, kad kova su kastine diskriminacija būtų sistemiškai įtraukta į Europos Sąjungos žmogaus teisių formuluotes ir praktikas. Kastinė diskriminacija turi būti traktuojama kaip specifinė problema, kuri privalo būti sprendžiama kartu su kitomis diskriminacijos formomis – diskriminacija etninės kilmės, rasės, religijos, pažiūrų, lyties ar seksualinės orientacijos pagrindu. Šiandienos debatai ir rezoliucija – svarbus žingsnis šia kryptimi, bet mums lieka labai daug darbo stengiantis užtikrinti, kad 260 milijonų žmonių, kurie vis dar kenčia nuo kastinės diskriminacijos, kada nors galėtų gyventi oriai ir turėtų visas nuo jų neatsiejamas žmogaus teises“, – šiandien Strasbūre kalbėjo Leonidas Donskis.
