Partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) (lenk. Akcja Wyborcza Polaków na Litwie, AWPL) – Lietuvos politinė partija skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę ji mato dėl įstatymo leidėjo klaidingai traktuojamų sąvokų.
Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:
1.Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei laisva valia pasirinkusių priklausomybę ne lietuvių, o kitai tautai ar kuriai nors etninei grupei.
2.Asmuo, priklausantis tautinei (etninei) mažumai – asmuo, laisva valia pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai ar etninei grupei ir siekiantis išsaugoti savo tautos ar etninės grupės kultūrą – kalbą, tradicijas, papročius, tautinę ar etninę savimonę.
Iš tikrųjų tautinė mažuma valstybėje yra tautinė-etninė grupė, kuri neturi pasaulyje savo tautinės valstybės (Lietuvoje – karaimai, totoriai, romai ir kt.), o tautinė bendrija valstybėje yra tautinė-etninė grupė, kuri už valstybės ribų turi savo tautinę valstybę (Lietuvoje – rusai, lenkai, žydai, vokiečiai, ukrainiečiai ir kt.). Todėl pastarosioms tautybėms taikytini Tautinių bendrijų įstatai, o ne Tautinių mažumų įstatymas.
Asmens priklausomybę tautinei bendrijai ar tautinei mažumai nulemia tautinės mažumos ar tautinės bendrijos apibrėžimas.
Civilizuotas pasaulis, vertindamas tautines mažumas bei saugodamas tautinės kultūros reliktą nuo išnykimo, joms taiko tautinių mažumų įstatymus. Tautinėms bendrijoms toks įstatymas netaikomas, jų kultūrinio paveldo (pav. kalbos) išnykimui joks pavojus negresia, nes yra to paveldo saugotojos – tautinės valstybės už tos valstybės, kurioje gyvena bendrija, ribų.
Tiek tautinių mažumų, tiek tautinių bendrijų nariai, jei jie yra Lietuvos piliečiai, yra lietuviai, lietuvių pilietinės tautos atstovai, nors ir yra kitokios kilmės.
Lietuvos lenkų pretenzijos sau taikyti Tautinių mažumų įstatymą ir tuo pelnyti išskirtines privilegijas yra absurdiškas nesusipratimas. Tai turėtų suvokti ir įsisąmoninti įstatymų leidėjai ir įstatymų vykdytojai.
Lenkijos gyventojų skaičius – 37 mln., už jos ribų – 18 mln., tarp jų JAV – 10 mln., Vokietijoje – 2 mln., Prancūzijoje – 1 mln. Šeštadieninių mokyklų, kurias išlaiko lenkų tautinės bendrijos, JAV – 54, Vokietijoje – 55, Prancūzijoje – nėra, o valstybės išlaikomų lenkiškų mokyklų šiose valstybėse nėra nei vienos. Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų, valstybės išlaikomų lenkiškų mokyklų yra 120, yra dar ir 10 šeštadieninių mokyklų.
Valstybinės lietuvių kalbos vartosena privaloma viešajame gyvenime, ji vienodai turi būti privaloma ir švietimo sistemoje. Valstybės išlaikomos lenkų bendruomenės mokyklos Lietuvoje, kuriose mokymo procese yra vartojama lenkų kalba yra lenkiškosios okupacijos liekana, lietuvių tautos pilietinę visuomenę skaldantis veiksnys. Tai liečia ir Baltstogės universiteto filialą Vilniuje, ir rusų mokyklas Lietuvoje. Už Lenkijos ribų gyvena apie 37 milijonai lenkų, tačiau nei viena valstybė lenkų bendrijai panašių privilegijų neteikia, paliekama galimybė steigti šeštadienines mokyklas bendrijų lėšomis.
Pradėjus trečiąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, metas okupacijos liekanų atsisakyti.
Algimantas Zolubas
