Socialistinio Liaudies Fronto pirmininkas kreipėsi raštu į generalinį prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LR Generalinės prokuratūros darbuotojų, kurie buvo ar yra atsakingi už sausio 13-osios bylos tyrimą, galimo aplaidaus pareigų vykdymo arba galimo sąmoningo nusikaltimų slėpimo. A. Paleckis teigia, kad po 1991 metų sausio 13-osios įvykių praėjo 20 metų, tačiau Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiuose esantys duomenys, ilgai vykstantis sausio 13-osios bylos tyrimas, per šiuos 20 metų pasirodžiusi gausi informacija, ne visuomet atitinkanti oficialiąją įvykių versiją, skatina visuomenės diskusijas minėta Lietuvos piliečiams aktualia tema. Reaguodamas į jas, Seimas planuoja pradėti specialų tyrimą dėl galimo bylos vilkinimo.
Pasak A.Paleckio, iki šiol nėra atsakyti ir ištirti šie aktualūs ir elementarūs klausimai:
– Kodėl LR Generalinė prokuratūra nepateikė išvadų apie kiekvienos konkrečios sausio 13-osios aukos žūties konkrečias aplinkybes – t. y., kas konkrečiai, ką konkrečiai, kur konkrečiai, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriems konkretiems liudininkams matant, kokiu konkrečiu įrankiu ar ginklu nužudė ar padarė mirtinus sužalojimus? Kodėl nepadaryta tai, kas tokiais atvejais privalomai daroma kitose kriminalinėse bylose, kuriose figūruoja konkrečios mirtys?
– Kodėl išsamiai neištirtas vienas konkretus mirties atvejis prie televizijos bokšto Vilniuje, kai žuvusįjį partrenkė neaišku kam priklausęs lengvasis automobilis „Moskvič“? Kodėl nebuvo iki galo ištirta ta aplinkybė, kad tą naktį kai kurias aukas į ligonines vežė privatūs automobiliai – kas buvo tų automobilių savininkai, vairuotojai, keleiviai? Kodėl neištirta, kad kai kurie lavonai buvo aptikti, kaip rašė „Karštas Komentaras“, ne prie televizijos bokšto prieigų, o kituose miesto mikrorajonuose (Šaltinis: „Karštas Komentaras“, 2007.03.02-16 Algirdo Plūkio straipsnis „Ar galima išduoti legendą?“. Straipsnyje cituojamas Teismo medicinos ekspertizės Respublikinio biuro dokumentas Nr. 29, pasirašytas biuro viršininko A. Garmaus.)
– Kodėl nebuvo iki galo ištirta ta aplinkybė, kurią liudija Romualdas Ozolas, tuometis Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas neseniai išleistoje dienoraščių knygoje „Aušros raudoniai“, 199 puslapyje: „Žinota ir apie planuojamus nakties įvykius. Tad ir žmonės pašaukti tyčia. Organizatoriai puikiai žinojo, kad amerikonus vienas argumentas teveikia – nekariaujančiųjų užmušimas. Štai ir buvo mesti po tankais beginkliai žmonės.“ Kas žinojo apie nieko nenujaučiančių žmonių žudynes iš anksto? Kas juos pašaukė tyčia? Kas juos metė po tankais? Jeigu R. Ozolas teigia, kad „žinota“, kad buvo „organizatoriai“, kad „buvo mesti po tankais beginkliai žmonės“, ar R. Ozolas galimai neslepia nusikaltimo?
– Kodėl nebuvo iki galo ištirta ta aplinkybė, patvirtinta ne vieno liudininko, kad buvo šaudoma nuo viršaus, nuo stogų, pro langus žemyn? Kodėl tyrimo nesudomino, kas buvo tie žmonės ant stogų, ką jie atstovavo, kas jiems davė įsakymą šaudyti? (Šaltinis: „Karštas Komentaras“, 2007.03.02-16 Algirdo Plūkio straipsnis „Ar galima išduoti legendą?“. Straipsnyje cituojamas Teismo medicinos ekspertizės Respublikinio biuro dokumentas Nr. 29, pasirašytas biuro viršininko A. Garmaus)
– Kodėl nebuvo iki galo ištirta ta aplinkybė, kad kelių aukų kūnuose rastos šautinės žaizdos trajektorija iš viršaus žemyn 40- 60 laipsnių kampais? (Sausio 13-osios teismo nuosprendžio 110-as puslapis).
– Kodėl nebuvo iki galo ištirta ta aplinkybė, kad kelios kulkos aukų kūnuose buvo pačios teismo medicinos ekspertizės pripažintos kaip 1903 m. pavyzdžio Mosino šautuvo kulkos arba kaip medžioklinės mažojo kalibro kulkos? (Sausio 13-osios teismo nuosprendžio 122-as puslapis).
– Minėto nuosprendžio puslapyje 117 rašoma: „Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad pateikta tyrimui kulkos šerdis, išimta iš (vieno iš žuvusiųjų) skrodimo metu, yra 7,62 mm kalibro, 1908 metų pavyzdžio šovinio, skirto 1891/1930 metų pavyzdžio Mosino šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams“. Kodėl neištirta, kas galėjo būti apginkluotas tokiu šautuvu?
Pasak A. Paleckio, visi šie iki šiol neatsakyti elementarūs klausimai paskatino jį kreiptis į prokuratūrą su raginimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo prokuratūros darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo ir galimo nusikaltimų slėpimo.
KK inf.
