Akistata su praeitimi ne visada yra maloni, ypač jei kažkas buvo nuslėpta nuo visuomenės. „Prieš pustrečių metų, kai baigė įstatymu numatyti darbo apribojimai buvusiems kadriniams SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojams, teko pasiūlyti įstatymą, kuriuo numatoma viešai paskelbti asmenų, buvusių kadriniais KGB darbuotojais, sąrašą. Buvo vadovaujamasi po 1990 m. kovo 11-osios deklaruotu principu: KGB – tai neteisėtai Lietuvos teritorijoje veikusi svetima, totalitarinės valstybės sukurta ir politiniam persekiojimui skirta institucija. KGB tarnams Lietuva pritaikė įstatymus dėl kadrinių karininkų ir jų slaptųjų bendradarbių registravimo bei liustracijos.
Pasibaigus apribojimų laikotarpiui visuomenė taip ir neturėjo galimybės susipažinti su KGB, pripažintos ir nusikalstama organizacija, darbuotojų sąrašais. Juk visuomenė turėjo įgyti galimybę sužinoti apie buvusius KGB kadrinius darbuotojus, kurie savo laiku ne tik ištikimai tarnavo Lietuvą okupavusiai valstybei, bet ir asmeniškai buvo atsakingi už vykdytą persekiojimą, terorą, represijas, žmogaus teisių paminimą. Juo labiau, kad KGB karininkai nė kiek neapgailestavo dėl praeities ir bylinėjosi su Lietuva tarptautiniuose teismuose“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas.
2009 m. liepos 8 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos priimtoje rezoliucijoje „Padalintosios Europos suvienijimas: žmogaus teisių ir pilietinių laisvių apsauga 21-jame amžiuje ESBO regione“, valstybės paragintos toliau tyrinėti totalitarizmo palikimą, skatinti ir remti totalitarinių režimų nusikaltimų mokslinius tyrinėjimus. Visos valstybės buvo pakviestos atverti savo istorijos ir politinių dokumentų archyvus.
Lietuvoje KGB archyvų viešinimas prasidėjo nelengvai, bet per dvejus metus paskelbta tūkstančiai lapų buvusių slaptų dokumentų. Paskelbti ir KGB rezervo karininkų sąrašai bei jų bylos. Pasak parlamentaro, paskelbta informacija jau leidžia susidaryti vaizdą, kaip veikė ši organizacija, kokius metodus naudojo, kiek ir kokie žmonės buvo įsipainioję į jos tinklus. Juk net ne visi KGB darbuotojai žinojo apie taikytus metodus naudojant radioaktyvias bei chemines medžiagas, slaptų agentų-smogikų arba žudikų grupes, surežisuotas išsišifravusių slaptųjų agentų likvidavimo operacijas, sudarytus išankstinius likviduojamų „liaudies priešų“ sąrašus ir pan.
Dažnas Lietuvos pilietis tik šiek tiek nutuokė, kad ši organizacija slapta skaito visus jų laiškus, turi daug slaptų agentų ir savanoriškų pagalbininkų, nuožmiai persekioja buvusius politinius kalinius ir tremtinius, kontroliuoja išvykimą į užsienį ir yra vadovaujama komunistų partijos. KGB ir jos pirmtakės aukomis tapo ne mažiau 350 tūkst. žmonių (tremtų, kalintų, žudytų), daugiau kaip 100 tūkst. žmonių patyrė įvairiausius suvaržymus ir apribojimus dėl darbo, kelionių, gyvenamosios vietos, buvo pažeistas mažiausiai 600 tūkst. asmenų privatumas atplėšiant ir kopijuojant jų laiškus ir t.t. Ir tai kalba apie tuos žmones, kurie net pagal sovietinius įstatymus nepadarė jokių nusikaltimų. Aukų bei nukentėjusių sąrašas ilgas ir jo, kaip ir istorijos, nei sutrumpinsi, nei pakeisi.
„Todėl dar labiau apgailėtinai atrodo mėginimai ignoruoti KGB ir jos parankinių praeitį, revizuoti praeities nusikaltimų vertinimus, neatsižvelgti į neišspręstus ne tik buvusiems tremtiniams ar politiniams kaliniams aktualius klausimus. Ir ką gi matome dabar? Vykdant KGB dokumentų viešinimą vienas po kito buvo skelbiami anksčiau visuomenei neprieinami dokumentai. Tai leido bent daliai partijų įvertinti apie praeitį nutylėjusius partiečius. Tačiau ką reiškia kai kurių partijų užimta pasipūtėliška poza – „mums tai nerūpi“. LSDP priklauso mažiausiai septyni KGB rezerve kapitono laipsnį turėję politikai. Partija jokių sprendimų dėl jų net nesiruošia priiminėti. Romanovo žmonių partijos kandidatė „pamiršo“, jog buvo pripažinta bendradarbiavusi su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis ir VRK privalėjo tuo pasirūpinti pašalindama iš kandidatų sąrašų.
Amnezija kamuoja net ir prisipažinusius agentus. Apie buvusį bendradarbiavimą su KGB Vyriausiai rinkimų komisijai pranešęs „Drąsos kelio” partijos kandidatas Vytautas Daujotis anketoje nurodė bendradarbiavęs tik 1982-1983 metais. Bet atminčiai labai padėtų dokumentai, kuriuose nurodomas visas dešimtmetis – nuo 1981 iki 1991 metų. Matyt, eksagentas „Aleksas“ tuos metus išbraukė iš atminties, bet kodėl klaidinami rinkėjai? Česlovas Stonys, kuris neturėjo formalios priežasties pranešti apie savo prieš 47 metus turėtą trumpą kontaktą su KGB, bet apie jį paviešinęs, pasielgė sąžiningai bent jau prieš save.
O štai mėgintas liustruoti agentas „Lakštutis“, prisidėjęs prie Tvarkos ir teisingumo, net nemėgino deklaruoti beveik dešimtmetį trukusių savo kontaktų“, – žeria faktus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
A. Anušauskas kelia klausimą, kodėl toks eksagentų ir KGB kapitonų antplūdis kilo būtent dabar? „Gal pasinaudota didelės tradicinės partijos neprincipingumu ir „riebaus brūkšnio“ tarp praeities ir dabarties politika, paliekančia kažkur šalikelėje komunizmo aukų interesus? Gal suprato, kad dezinformacinėse paraštėse sąmoningai dedamas lygybės ženklas tarp totalitarinės KGB ir klupčiojančios, bet demokratinės valdžios kontrolei pasiduodančios VSD, lyg ir atveria jiems kelią į valdžią (bent su DK) ? Galima deklaruoti „drąsą“ ir dešimtuke laikyti „Aleksą“, kuris pamiršo, jog prisipažinimas niekada netaps indulgencija? Todėl kas ir su kuo eina į valdžią ir ar įmanoma iš nutylėjimų bei apgaulės sutverta „koalicija su KGB“ ir kiek tai mums visiems kainuos – nėra tik retorinis klausimas“, – sako Seimo narys.
